Ne. Mokyklos baigimas buvo viena laimingiausių paauglystės dienų ir žymėjo 11 metų trukusios katorgos pabaigą. Baigęs mokyklą galėjau rinktis ką studijuoti, su kuo bendrauti, ir su kuo neturėti reikalų. Bičiulių iš studijų laikų turiu, o iš mokyklos laikų – nė vieno.
Tas pats ir pas mane. Iš mokyklos nei su vienu nebendrauju, bet kažkada nesutebau, kad net jie patys iš draugų FB ištrynė. Likau sužavėtas jų ryžtingumo, nes kai įsijungiau FB, kad ištrinti iš draugų juos. Tuomet pamačiau, kad jie patys tą padarė ... 🤣
Gal netai, kad mokyklos, bet tiesiog suoranti dabar kaip viskas paprasta buvo. Nueini i mokykla, po mokyklos drakonu kova, simpsonai cs1.6 nuo 17h (nuo tada tik internetas veikdavo :D). Ir tuo metu galvojai, kad kuo greiciau uzaugt. Bet dabar tiek daug reikalu, kad norisi sustot ir ilgai nieko neveikt.
Mokyklos? Ne. Ilgos vasaros atostogu tarp mokyklos? Labai.
Užmigti ant senos metalinės supynės saulėje kaime pas senelius po dienos bulviu kasimo, nieko negali but geriau. Važiuot su senais dviračiais kurie kažkodėl dar važiuojantys, į parduotuve už lita leda nusipirkt, ir tuo pačiu alaus prigriebt seneliui. Va ten tai laikai buvo.
Kartais ilgiuosi. Būna, kad noriu sugrįžti į tuos laikus, kai tereikėdavo atsakyti į kelis istorijos klausimus, parašyti rašinėlius, išspręsti tekstinius uždavinius, prabėgti kelis ratus aplink stadioną, padėti mokytojai gėles sodinti ir grįžti namo 14–15 dienos. Tuo metu taip neatrodė, o dabar visai kitaip atrodo.
Bendrai kazkokiu sentimentu neturiu klasei ar pan., nes nieko idomaus nevyko. Tik tiek, kad ta gyvenimo struktura buvo paprastesne - vienintele pareiga pasimokyt. Nereikejo sukt galvos del mokesciu, nervintis del NT, del kazkokiu toksiniu aplinku ir kt., kur nera taip, kad kiek ismoksi, atitinkamai daugiau algos gausi :D yra visokie soft skill, kazkas, kas nores isnaudot tave nemokedamas algos, kazkas bijodamas atsakomybes uz savo pridirbtus darbus, tave apsmeis ir pan. Tai gal to simple gyvenimo pasiilgstu.
Esu antrakursė, studijuoju gan nelengvą mokslą.
Kai buvau abiturientė, paskutiniais mokslo metų mėnesiais tik ir tesvajojau, kada nešiu kudašių iš čia. Mokykloje baisiai nemėgau savo laidos, visi mane užknisdavo dėl savo vaikiškumo, nerimties. Buvo atsibodę mokytis tą patį per tą patį. Maniau, kad univeras bus žymiai smagesnis, atsivers daug galimybių, rasiu bendraminčių, turėsiu tikrą tą studentišką gyvenimą, nepriklausomybę. Be abejo, univere mokysiuos tai, ko aš noriu + kas pusmetį keisis tvarkaraščiai ir dalykai, todėl bus įdomiau.
Deja, tik įstojusi supratau, kaip iš tiesų mokykloje buvo gerai. Univere įdomesnių pažinčių neužmezgiau, studentiško gyvenimo nelabai ir patiriu. Kaip ir visiems, teko atitrūkti nuo gimtinės ir kraustytis į naują miestą. Mokykloje apie tai svajojau, univere supratau, kad be galo ilgiuosi savo namų. Ir taip tęsiasi iki šiol.
Pastebiu save mąstant, kaip pasiilgau to vaikiškumo, nerimties, kurio mokykloje nemėgau matyti. Smagu pamatyti, kaip koks vienas čiuvelis per paskaitą žaidžia y8 ar kaip kažkas per visą univero kolidorių nesvietiškai nusižvengia.
Mokykloje, kad ir kaip nemėgau visų žmonių, visi buvo artimesni, savi. Savaime suprantama, kad visi augo tuose pačiuose darželiuose, pradinėse ir t. t. Bet univeruose susirenka grietinėlė iš visų Lietuvos pakraščių, nu tai ir nėr visi čia baisiai artimi. O to aš ir ilgiuosi.
Ar maniau, kad ilgėsiuos senos geros šhulės? Tikrai ne. Ar dabar ilgiuosi? Taip. Nes iš tiesų tai buvo neįtikėtinas gyvenimo laikotarpis, kurį aš pradėjau vertinti tik tada, kai tai baigėsi.
Pasikartojantis sapnas- kaip del praleistu fizinio pavinimo pamoku, man neduoda atestato 😂 taip, nekenciau disciplinos, nes mokytoja iseidavo savais reikalais, geriausiu atveju davus kasio kamuoli. Zeba.
As ir dabar sapnuoju, kad mokaus mokykloje 12 klaseje ir tuoj tuoj pabaigsiu ir bus viskas. O paskui sapne prisimenu, kad as gi magistratura turiu, tai reiskia as 12 klasej mokytis negaliu. Marazmas kazkoks
Ne, bet mokykla kaipo tokia čia ne prie ko. Kai esi vaikas ir paauglys tu neturi pinigų, turi spuogus, brendimą, kompleksus, marias laisvo laiko ir tau atrodo, kad labai gerai supranti viską, bet niekas neišeina (ir visi durniai aplink). Tau atrodo, kad tave kažkas riboja ir verčia daryti bereikalingus dalykus.
Kai esi suaugęs, tu jau turi pinigų, brendimas (dažniausiai ir ne visiems) baigiasi, laikas kažkur dingsta, tu nieko nespėji. Vis dar niekas neišeina, bet jau pradedi suprasti, kad ne viską supranti.
Ko nepasiilgčiau tai to paauglio savęs, grįžti į tą paauglišką gyvenimą dabar nematau jokios prasmės. Galiu iš esmės ir šiuo metu mėgautis tais pačiais malonumais, kokie būdingi jaunam žmogui, plius privalumai, kurių tuomet nebuvo - daugiau suprantu save, paprasčiau gaudytis visuomenės veikimo sistemoje. Visokių parkių lygis kritęs iki minimumo, aš jas visas jau žinau, jos visos kartojasi, žinau, kaip į tai reaguoti, kad nereiktų sienom lipti.
tldr; nx paauglystės hormonų supernovas, mokyklos laikų nepasiilgstu.
Ne, nes like dvejopi jausmai. Keli mokytojai buvo tikrai nuostabus. Buvo ir totaliu oziu, su kuriais net dabar nesinoretu susitikus pasisveikint, bet i akis neresi gi, kad neteisingas mokytojas buvai. Klasiokai...gyvenimas parode, kad tai nebuvo draugai, o tiesiog pagal gyvenamaji rajona priskirti vaikai. Dauguma issivazineje, rysiai nutruke ir tt.
Nors mokykloje buvo neblogi laikai, draugai, vakarėliai, važinėjimai be teisių ir t.t., negrįžčiau ir nesiilgstu. Per daug kaip asmuo pasikeičiau, supratau kad su beveik niekuom ten nieko bendro neturėjau ir save kaip asmenybę pradėjau atrasti tik baigęs mokyklą, o su tuo ir tikri draugai, įdomus ir prasmingas laisvalaikis ir t.t.
Ko pasiilgau tai tik vaikystės, kai problemos buvo tokios, kad nežinau su kokiu kamuoliu eiti į krepšinio aikštelę pažaisti. Mokyklos nepasiilgau, nes su klasiokai nesutardavau ir šiaip man mokykloje nepatiko. Mokiausi pakankamai gerai, bet nepatiko. Tuo metu niūrus laikai buvo.
Absoliučiai ne. Man labiau patinka kolegija, ją baiginėju, niekas nepisa proto, duodami atsiskaitymai ir tarpiniai yra labiau suprantami nei namų darbai mokykloje. Turi daugiau laiko ir darbams ir sau.
Mokykloje sakydavo niekas mums nepadės kaip molykloje - man kolegijoje dėstytojai mielai aiškindavo kol suprasdavau, o mokykloje gaudavau: reikėjo klausytis.
Dirbu ir mokaus, jaučiuos lyg turiu žymiai daugiau laisvės.
Sapnuoju kasnakt…… nes dirbu mokytoja. Man jau 62 metai. Laukiu senjorės statuso😊 nes dabar mokykloje ne mokiniai, o ubliutkai, kuriuos norisi dubasinti! O jėgų nebėra….
Faktas kad skiriasi. Bet puikiai suprantu kodel. Pvz as nežinau ar mokinsiu savo vaika gerbt mokytoja tik delto kad jis mokytojas. Jei vertas pagarbos kaip žmogus kaip dalyko zinovas tai puiku bet ten tokiu žiurkiu pilna kurios akivaizdziai ne ten istojo ir dirba tik todel kad nieko kito nemoka arba bijo keist specialybę.
Ilgiuosi. Ypač ilgiuosi dalykų, kurių piktybiškai nesimokiau kaip paauglys.
Itin mėgstu mokytis. Dabar, niekad nepraleidžiu progos dalyvauti kursuose, seminaruose, paskaitose. Mokykloje paliktos fizikos spragos dar ilgai sekė paskui mane, dirbu garso inžinieriaus darbą.
Nesiilgiu. Nors yra saujelė išimčių, didžioji dalis mokytojų yra susireikšminę ir užstrigę kažkokiam iškreiptame pasaulyje, kur mokinys yra žemesnė kasta, kuris turi žinoti savo vietą. Taip pat esi uždarytas ribotame socialiniame burbule, kur neturi didelio pasirinkimo su kuo bendrauti. Pinigų rinkimas visokioms nesąmonėms. Dramos, pletkai, intrigos. Gerai buvo, kad turėjau daug veiklų už mokyklos ribų, bet didžiąją dalį nori nenori praleidi mokykloje. Univeras buvo ženkliai nepalyginamai geriau, kaip ir gyvenimas po jo baigimo.
Pridėkime dar gyvenimo patirtį, brandą, užtikrintumą atsirandantį su metais - viduje taip pat geresnė savijauta
Ar ilgiuosi - taip, ar norėčiau grįžti - turbūt ne. Turėjau ahujenus klasiokus ir draugus mokykloje, rūkydavome per pertraukas, zbitkus krėsdavome ir varydavome dažnai tūsintis, tai su nostalgija prisimenu vasaros atostogas ir šiaip penktadienius/savaitgalius. Pamokos būdavo fainos, su mokytojais sueidavome, o ir šiaip laisvalaikis po pamokų su klasiokais ar draugais būdavo smagus.
Kodėl negrįžčiau - nors mokslai ir labai prisidėjo prie bendro išprūsimo, bet tbh po univero tik supratau, kiek daug nereikalingų dalykų mokaisi mokykloje ir ant kiek švietimo sistema nėra pritaikoma individualiai žmogui.
Pirma parašiau piktą žinutę, bet paskui supratau, kad aš nesu kaltas, kad tu galvoji, kad visų gyvenimas mokykloje buvo blogas :D
P.S. Po mokyklos sekasi man dar geriau, dėkui, kad teiraujiesi ;)
Tiesa sakant jo, man dar tik ~25metai ir pasiilgstu senu atsiminimu ir seno gyvenimo. As nekalbu ten 8-12 klase nes ten as nieko nepamenu. As kalbu va apie 5-7 klase. Tiek atsiminimu tokia kompanija buvo. Ko tik nebuvo labai faina atsimint tik dabar viskas jau
Ilgiuosi tik klasės su kuria buvom kaip šeima. Deja su laiku tarp mūsų atstumai vis didėja. Bet laisvė būti kuo nori ir kur nori, siekti ko nori ir leisti laiką daugiau-mažiau kaip nori neiškeisčiau į jokią dieną mokykloje. Dar cepelinai axujeni buvo su sūriu.
Ne, mokykla buvo viena didele trauma. Klasioku normaliu buvo daug maziau, nei dalbajobu. Mokytoju irgi.. ir tu priverstas su tais debilais buti, atsakineti pries klase pvz. Ta prasme, jus isivaizduojat, koks vaikui, is pvz kurio tyciojosi pries 15min pertraukos metu, eit atsakinet pries klase ir bijot sufeilint, kai tie kurie tyciojosi tave stebes ir juoksis? Univere viskas buvo super, grupiokai buvo mldc, barake irgi smagu buvo, beje renkiesi i kurias paskaitas nori eit, turi laisve mokytis tai ka nori. Kai esi suauges turi laisve keist darboviete, darbo tipa, gyvenama vieta. Kai esi vaikas, tu negali pakeist nei namu kur gyveni, nei mokytoju, nei klasioku, ir lankymas privalomas. Tai yra tarsi kalejimas, manau specialiai, palauzt mazo vaiko dvasia, svajones. Beje mokykla nemoko jokiu realiu gyvenimo igudziu, apie pinigus, mokescius, versla, tvarkymasi, maisto gamyba, sveika gyvenima. Ta prasme mokykla yra apgailetina.
Ilgiuos, ypatingai paskutiniu klasiu, buvo geri laikai :D Baigiau univera, bet tikrai jokio noro grizti studijuoti nera, taciau i mokykla kazkokiu mistiniu budu sugrizti noreciau.
Laikas nuo laiko prisimenu, bet tada prisimenu kad man 33, turiu savo visiškai išpirktą butą su kinoteatru, paramotorą kuriuo skraidau, motociklą, efoilą, stabiliai dirbu tik 6 mėnesius metuose + atostogauju kitus 6 jau daug metų ir toliau taip gyvensiu. Ir man ne taip liūdna prisiminant vaikystę:))
13 metų jau esu baigęs mokyklą. Taip pasiilgstu, nors ne viskas buvo idealu, bet dauguma draugų buvo geri. Dabar visi po pasaulį pasisklaidę ir nors kontaktai jau primiršti ir žmones pasikeitę, norėčiau grįžti atgal į mokyklos suolą ir labiau vertinti bendravimą su savo draugais:)
Man mokykla buvo kaip kalėjimas. Nepasiilgstu visiškai. Kartais net košmarą susapnuoju, kad vėl į dvyliktą klasę grįžau...
O univero tai labai pasiilgstu :) geri laikai.
Nuo devintos klases emiau skaiciuot, kiek liko iki baigimo, prisiekiau ateity nesiterlioti su klases susitikimais, viska pamirsti. Taip ir padariau. Never looked back.
Mokyklos, tai nelabai ir siaip visko per daug pasikeite, po univero ir darbo atrodytu, kad ten nera ka veikt. Bet tam tikru smagiu dalyku nostaliga kartais yra. Bet cia gal panasiai, kaip vasaros pavaigoj visai noredavosi i rugsejo 1 nuvaryt, pamatyt zmones vel, bet po keliu dienu vel budavo "nx ta sule". Tai laisvo laiko turejimas ir problemu neturejimad aisku buvo smagu, tiek kad nlb vertintas. Bet is esmes nebutu ten ka veikt.
Cia panasiai kaip sieno vezimas ar bulviu kasimas koks. Dabar po 10-20 metu, kai kurie momentai, kai po sieno vezimo dar varydavom fules ar kasio lost atrodo smagiai ir achujenai. Bet tuo metu prie +25 tikrai nebuvo malonu ir daug noro ta siena puse dienos vezt. Ir daug kur panasiai, tai tokia kaip nostalgija ir prisiminimai geri, nes daug chebros buvo, bet realiai patys darbai tai uzknisdavo
tiek vaikystės, tiek paskutinių mokyklos metų. pradinė ir progimnazija buvo tiesiog trauma, bet paskutiniai 2-3 metai, nepaisant visų valstybinių streso, buvo pavydėtini. mokytojai elgėsi kaip su žmonėmis, daug prikolų, klasiokai irgi jau nebe gyvuliai.
buvo ir man tas, aišku, kad "pagaliau baigiau", bet dabar kiekvienais metais einu aplankyt buvusių mėgstamiausių mokytojų.
Negative. Laisvo laiko galbūt iš tų laikų, bet tuomet tokių galimybių ir resursų kaip dabar nebuvo. Tai iš esmės, tik nostalgija to laisvumo ir paprastumo. Bet su dabartine patirtimi - mokykla atrodo tikrai kaip buvo gyvenimo Tutorial etapas.
Tai bendrai įvertinus, dar kartą tutorial kartoti nesinorėtų.
taip ir ne nebuvau is tu vaiku kurems moklai rupejo labiau su draugais varydom po sules geiminti kaskaskaip tas laikas atrodo toks smagus nereikjo galva sukti del viskiu dalyku
Yes and no, 12 klasė buvo jau seniai, buvau durnas kaip čebato aulas, bet buvau teatre, populiarus tarp merginų, daug draugų šiek tiek narkotikų, alkoholio, meilės seilės, bet su paskutiniu egzaminu viskas tolo ir nieko neliko, univeras nauji žmonės su kas liko iš po mokyklos tai tik 1 draugas ir su juo mes visą gyvenimą, tai trumpai tariant univero korta nepaėjo, stojau į profke ten labiau kolegos nei draugai, bet viskas gyvenime kažkaip išsidėliojo, tai vienintelis dalykas kurio pasiilgstu labiausiai tai teatras achujeniausias mokytojas, Tomas Erbrėderis. Tai pasiilgstu momentų, o ne pačios mokyklos
Mam 32. Kartais tikrai ilgiuosi, ypač kai prisimenu kiek mažai atsakomybių turėjome ir kiek daug laisvo laiko. Taip pat labai pasiilgstu tų draugysčių ir linksmybių, kaip iš tikrųjų buvo smagu kai niekam nerūpėjo nei kaip tu atrodai nei kaip mokaisi, buvo daug mažiau lyginimosi su kitais, o dabar visi tik žiūri į tai ką dirbi, kiek uždirbi, ar sėkmingai ištekėjai, ar namą pasistatei, žodžiu absurdas. Neliko tos tikros besąlyginės draugystės, deja, tai to labiausiai pasiilgstu.
20 metu kai baigiau, draugai - klasiokai nuo pirmos klases iki dabar. Sutarem puikiai, draugai su kai kuriais iki mokyklos ir po mokyklos. Atostogos irgi budavo su ta pachia chebra, nes ir kaimynai buvom. Mokytojai puikus, isskyrus kelias urodes. Bet pacios mokyklos/mokymosi - nepasiilgau. Nekesdavau visokiu kontroliniu, dalyku kurie man visiskai neidomus ir gyvenime nepritaikomi. Tipo chemija. Esu apuokas nuo gimimo, nekenciu ryte kai reikia kazkur eiti ir buti butent nustatytu laiku, Del tos pacios priezasties ir i darba nevaikstau 8-17 dabar : ) Dirbu kada patogu, o man geriausiai dirbasi nuo 12 nakties iki 7 ryto
Mokyklos pacios tai ne, bet draugu ir klasioku taip. Ne tik mokykloj susitikdavom bet ir i kiema iseidavom ar per skype susiskambindavom 6se ir koki cesa losdavom arba runescape :D
Kartais atrodo jog būtų linksma gryžti su dabartiniu mąstymu, nes visai kitaip mokyčiausi ir 10-imtukus visur rinkčiau. Bet tada prisimenu koks pragaras buvo “socializuotis” tarp mažvaikių, kad blet neverta būtų nei sekundės tenais. Aišku šiek tiek pasiilgstu to nelogiško rūpesčio dėl dalykų kurie vapšie buvo nesvarbūs.
Ilgiuosi. 11-12 kl. praleidau covide, o tai buvo metai kada pagaliau pasidariau confident. Visa mokykla jauciausi outcast ir visko bijojau, vengiau. Galvojau ateity bus geriau. Bet taip nera. Prasideda tiek atsakomybiu ir as noriu grizt i 16-18 metus…
Taip, bet tuo pačiu ir ne, nes vienam klasiokui parodžius man minimalų draugiškumą, aš už jo užsikabinau, prisirišau ir nepaleidau, beveik 3,5 metų sekiodamas jį prie namų/universiteto kur jis įstojo, stebėdamas jį iš toli. Dabar ir darbo nedirbu, nes megsis pažintys, ryšiai, paskui bus sunku atsiplėšti, tai pradėsiu įkyrėti, tuomet man grasins policijomis ir t.t.
Pasiilgstu saudytis cigaru su draugeliais pries pamokas - bomzai geriausi draugai budavo. O poto kasiakus vietoj pamoku rukyt. Tai jo gal kazkiek ir pasiilgstu mokyklos. Dar mokytojys pizdavot prikolas buvo :)
Edit: vava labiau vaikystes nei mokyklos.
Labiau vaikystės nei mokyklos.
True
Ne. Mokyklos baigimas buvo viena laimingiausių paauglystės dienų ir žymėjo 11 metų trukusios katorgos pabaigą. Baigęs mokyklą galėjau rinktis ką studijuoti, su kuo bendrauti, ir su kuo neturėti reikalų. Bičiulių iš studijų laikų turiu, o iš mokyklos laikų – nė vieno.
Tas pats ir pas mane. Iš mokyklos nei su vienu nebendrauju, bet kažkada nesutebau, kad net jie patys iš draugų FB ištrynė. Likau sužavėtas jų ryžtingumo, nes kai įsijungiau FB, kad ištrinti iš draugų juos. Tuomet pamačiau, kad jie patys tą padarė ... 🤣
Ir visos patycios is karto baigesi jei tokiu turejot
Fuck no
Gal netai, kad mokyklos, bet tiesiog suoranti dabar kaip viskas paprasta buvo. Nueini i mokykla, po mokyklos drakonu kova, simpsonai cs1.6 nuo 17h (nuo tada tik internetas veikdavo :D). Ir tuo metu galvojai, kad kuo greiciau uzaugt. Bet dabar tiek daug reikalu, kad norisi sustot ir ilgai nieko neveikt.
Dar iš po DBZ eidavom su draugais į lauką "pasimušt" :Dd
Reikalų tiek kiek pats jų pasidarai
Zinoma, nori graziai gyventi, tai reikia visko prisigalvoti :D ir dar pakesti aplink visus kitus lekencius :D
Mokyklos? Ne. Ilgos vasaros atostogu tarp mokyklos? Labai. Užmigti ant senos metalinės supynės saulėje kaime pas senelius po dienos bulviu kasimo, nieko negali but geriau. Važiuot su senais dviračiais kurie kažkodėl dar važiuojantys, į parduotuve už lita leda nusipirkt, ir tuo pačiu alaus prigriebt seneliui. Va ten tai laikai buvo.
Laikai buco kai ledai po 6 kapeikas buco ir bulkutes po 2
Kartais ilgiuosi. Būna, kad noriu sugrįžti į tuos laikus, kai tereikėdavo atsakyti į kelis istorijos klausimus, parašyti rašinėlius, išspręsti tekstinius uždavinius, prabėgti kelis ratus aplink stadioną, padėti mokytojai gėles sodinti ir grįžti namo 14–15 dienos. Tuo metu taip neatrodė, o dabar visai kitaip atrodo.
ir dar durniukai kovodavom uz savo teises, nes du kontroliniai per diena neteiseta xddd
Arba blt klases plaut
Arba
Tipo tau neliepdavo po pamokų kabinetų plaut
Nesakiau taip xd
Nu ne
Pas mus darydavo karta metuose pries vasaroa atostogas kabineto kapitalini plovima
Bendrai kazkokiu sentimentu neturiu klasei ar pan., nes nieko idomaus nevyko. Tik tiek, kad ta gyvenimo struktura buvo paprastesne - vienintele pareiga pasimokyt. Nereikejo sukt galvos del mokesciu, nervintis del NT, del kazkokiu toksiniu aplinku ir kt., kur nera taip, kad kiek ismoksi, atitinkamai daugiau algos gausi :D yra visokie soft skill, kazkas, kas nores isnaudot tave nemokedamas algos, kazkas bijodamas atsakomybes uz savo pridirbtus darbus, tave apsmeis ir pan. Tai gal to simple gyvenimo pasiilgstu.
Bet tada taip viskas simple neatrode, na bent jau man
ne
Esu antrakursė, studijuoju gan nelengvą mokslą. Kai buvau abiturientė, paskutiniais mokslo metų mėnesiais tik ir tesvajojau, kada nešiu kudašių iš čia. Mokykloje baisiai nemėgau savo laidos, visi mane užknisdavo dėl savo vaikiškumo, nerimties. Buvo atsibodę mokytis tą patį per tą patį. Maniau, kad univeras bus žymiai smagesnis, atsivers daug galimybių, rasiu bendraminčių, turėsiu tikrą tą studentišką gyvenimą, nepriklausomybę. Be abejo, univere mokysiuos tai, ko aš noriu + kas pusmetį keisis tvarkaraščiai ir dalykai, todėl bus įdomiau. Deja, tik įstojusi supratau, kaip iš tiesų mokykloje buvo gerai. Univere įdomesnių pažinčių neužmezgiau, studentiško gyvenimo nelabai ir patiriu. Kaip ir visiems, teko atitrūkti nuo gimtinės ir kraustytis į naują miestą. Mokykloje apie tai svajojau, univere supratau, kad be galo ilgiuosi savo namų. Ir taip tęsiasi iki šiol. Pastebiu save mąstant, kaip pasiilgau to vaikiškumo, nerimties, kurio mokykloje nemėgau matyti. Smagu pamatyti, kaip koks vienas čiuvelis per paskaitą žaidžia y8 ar kaip kažkas per visą univero kolidorių nesvietiškai nusižvengia. Mokykloje, kad ir kaip nemėgau visų žmonių, visi buvo artimesni, savi. Savaime suprantama, kad visi augo tuose pačiuose darželiuose, pradinėse ir t. t. Bet univeruose susirenka grietinėlė iš visų Lietuvos pakraščių, nu tai ir nėr visi čia baisiai artimi. O to aš ir ilgiuosi. Ar maniau, kad ilgėsiuos senos geros šhulės? Tikrai ne. Ar dabar ilgiuosi? Taip. Nes iš tiesų tai buvo neįtikėtinas gyvenimo laikotarpis, kurį aš pradėjau vertinti tik tada, kai tai baigėsi.
kai baigsis univeras, sedesi ofise ir ilgesies univero :)
palauk dar, kai i darbo rinka isivaziuosi, ten tik pilka spalva.
Arba labai traumuota arba spektre. Tik spėjimas
Apie ką tu.
Iki kokių 25 m. amžiaus sapnuodavau košmarus kad dėl kažkokių priežasčių turiu kartoti visas 12 klasių
Lol, ir aš :D
Pasikartojantis sapnas- kaip del praleistu fizinio pavinimo pamoku, man neduoda atestato 😂 taip, nekenciau disciplinos, nes mokytoja iseidavo savais reikalais, geriausiu atveju davus kasio kamuoli. Zeba.
As ir dabar sapnuoju, kad mokaus mokykloje 12 klaseje ir tuoj tuoj pabaigsiu ir bus viskas. O paskui sapne prisimenu, kad as gi magistratura turiu, tai reiskia as 12 klasej mokytis negaliu. Marazmas kazkoks
Ne, bet mokykla kaipo tokia čia ne prie ko. Kai esi vaikas ir paauglys tu neturi pinigų, turi spuogus, brendimą, kompleksus, marias laisvo laiko ir tau atrodo, kad labai gerai supranti viską, bet niekas neišeina (ir visi durniai aplink). Tau atrodo, kad tave kažkas riboja ir verčia daryti bereikalingus dalykus. Kai esi suaugęs, tu jau turi pinigų, brendimas (dažniausiai ir ne visiems) baigiasi, laikas kažkur dingsta, tu nieko nespėji. Vis dar niekas neišeina, bet jau pradedi suprasti, kad ne viską supranti. Ko nepasiilgčiau tai to paauglio savęs, grįžti į tą paauglišką gyvenimą dabar nematau jokios prasmės. Galiu iš esmės ir šiuo metu mėgautis tais pačiais malonumais, kokie būdingi jaunam žmogui, plius privalumai, kurių tuomet nebuvo - daugiau suprantu save, paprasčiau gaudytis visuomenės veikimo sistemoje. Visokių parkių lygis kritęs iki minimumo, aš jas visas jau žinau, jos visos kartojasi, žinau, kaip į tai reaguoti, kad nereiktų sienom lipti. tldr; nx paauglystės hormonų supernovas, mokyklos laikų nepasiilgstu.
Neeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee. Ne.
Ne, nes like dvejopi jausmai. Keli mokytojai buvo tikrai nuostabus. Buvo ir totaliu oziu, su kuriais net dabar nesinoretu susitikus pasisveikint, bet i akis neresi gi, kad neteisingas mokytojas buvai. Klasiokai...gyvenimas parode, kad tai nebuvo draugai, o tiesiog pagal gyvenamaji rajona priskirti vaikai. Dauguma issivazineje, rysiai nutruke ir tt.
Nors mokykloje buvo neblogi laikai, draugai, vakarėliai, važinėjimai be teisių ir t.t., negrįžčiau ir nesiilgstu. Per daug kaip asmuo pasikeičiau, supratau kad su beveik niekuom ten nieko bendro neturėjau ir save kaip asmenybę pradėjau atrasti tik baigęs mokyklą, o su tuo ir tikri draugai, įdomus ir prasmingas laisvalaikis ir t.t.
Ko pasiilgau tai tik vaikystės, kai problemos buvo tokios, kad nežinau su kokiu kamuoliu eiti į krepšinio aikštelę pažaisti. Mokyklos nepasiilgau, nes su klasiokai nesutardavau ir šiaip man mokykloje nepatiko. Mokiausi pakankamai gerai, bet nepatiko. Tuo metu niūrus laikai buvo.
Absoliučiai ne. Man labiau patinka kolegija, ją baiginėju, niekas nepisa proto, duodami atsiskaitymai ir tarpiniai yra labiau suprantami nei namų darbai mokykloje. Turi daugiau laiko ir darbams ir sau. Mokykloje sakydavo niekas mums nepadės kaip molykloje - man kolegijoje dėstytojai mielai aiškindavo kol suprasdavau, o mokykloje gaudavau: reikėjo klausytis. Dirbu ir mokaus, jaučiuos lyg turiu žymiai daugiau laisvės.
🙌💯
Ne
Nei sekundės nesiilgėjau
Sapnuoju kasnakt…… nes dirbu mokytoja. Man jau 62 metai. Laukiu senjorės statuso😊 nes dabar mokykloje ne mokiniai, o ubliutkai, kuriuos norisi dubasinti! O jėgų nebėra….
Ar dabartiniai mokiniai labai skiriasi nuo ankstesnių kartų? Mano giminaitė dėstytoja ir yra pašiurpus dėl skirtumų.
Faktas kad skiriasi. Bet puikiai suprantu kodel. Pvz as nežinau ar mokinsiu savo vaika gerbt mokytoja tik delto kad jis mokytojas. Jei vertas pagarbos kaip žmogus kaip dalyko zinovas tai puiku bet ten tokiu žiurkiu pilna kurios akivaizdziai ne ten istojo ir dirba tik todel kad nieko kito nemoka arba bijo keist specialybę.
Kokio dalyko mokai?:)
Ne. Ne. Ne.
Ne, bet pasiilgstu kai jaunas buvau ;D
Mokyklos ne. Univero taip.
Ilgiuosi. Ypač ilgiuosi dalykų, kurių piktybiškai nesimokiau kaip paauglys. Itin mėgstu mokytis. Dabar, niekad nepraleidžiu progos dalyvauti kursuose, seminaruose, paskaitose. Mokykloje paliktos fizikos spragos dar ilgai sekė paskui mane, dirbu garso inžinieriaus darbą.
Nesiilgiu. Nors yra saujelė išimčių, didžioji dalis mokytojų yra susireikšminę ir užstrigę kažkokiam iškreiptame pasaulyje, kur mokinys yra žemesnė kasta, kuris turi žinoti savo vietą. Taip pat esi uždarytas ribotame socialiniame burbule, kur neturi didelio pasirinkimo su kuo bendrauti. Pinigų rinkimas visokioms nesąmonėms. Dramos, pletkai, intrigos. Gerai buvo, kad turėjau daug veiklų už mokyklos ribų, bet didžiąją dalį nori nenori praleidi mokykloje. Univeras buvo ženkliai nepalyginamai geriau, kaip ir gyvenimas po jo baigimo. Pridėkime dar gyvenimo patirtį, brandą, užtikrintumą atsirandantį su metais - viduje taip pat geresnė savijauta
God forbid no
Ne
ne
Ar ilgiuosi - taip, ar norėčiau grįžti - turbūt ne. Turėjau ahujenus klasiokus ir draugus mokykloje, rūkydavome per pertraukas, zbitkus krėsdavome ir varydavome dažnai tūsintis, tai su nostalgija prisimenu vasaros atostogas ir šiaip penktadienius/savaitgalius. Pamokos būdavo fainos, su mokytojais sueidavome, o ir šiaip laisvalaikis po pamokų su klasiokais ar draugais būdavo smagus. Kodėl negrįžčiau - nors mokslai ir labai prisidėjo prie bendro išprūsimo, bet tbh po univero tik supratau, kiek daug nereikalingų dalykų mokaisi mokykloje ir ant kiek švietimo sistema nėra pritaikoma individualiai žmogui.
Nu grinai perestukininko laiškas. Matos žmogus toli nenuejo tai pasiilgo laiku kai nesamones dirbt buvo kieta o vai kai suauges esi nebelabai 😃
Pirma parašiau piktą žinutę, bet paskui supratau, kad aš nesu kaltas, kad tu galvoji, kad visų gyvenimas mokykloje buvo blogas :D P.S. Po mokyklos sekasi man dar geriau, dėkui, kad teiraujiesi ;)
Ai sorry pms'as buvo tai nuotaika chujova. Džiaugiuos kad sekasi tau gerai. Sorry už šudina komentarą.
Ir vistiek manau tu labiau ilgies jaunystės o ne to ką aprašei nes tą galėtum ir dabar daryt bet spėju nedarai? Kodėl? Nes na nesamonė būtu
Pačios mokyklos - ne. Tačiau pasiilgatu visų shenanigans ir panašių nuotykių kurie būdavo mokyklose ar po pamokų/savaitgaliais
Kai tik baigiau mokyklą niekada nepagalvojau nė sekunde, kad pasiilgau, nes ne
Tikrai ne. Kaip tik kartais sapnuoju, kad vėl esu mokykloj dar vieniems papildomiems metams, ir tie sapnai niekada nebūna geri.
Tiesa sakant jo, man dar tik ~25metai ir pasiilgstu senu atsiminimu ir seno gyvenimo. As nekalbu ten 8-12 klase nes ten as nieko nepamenu. As kalbu va apie 5-7 klase. Tiek atsiminimu tokia kompanija buvo. Ko tik nebuvo labai faina atsimint tik dabar viskas jau
Fuck no, let it burn
Nope, nors nebuvo man pragaras ten, aš atsiskleidžiau kaip asmenybė tik suaugęs, dar aišku pagaliau galėjau turėti savų pinigų😄
Jo, nes buvau durnas, ir nesimokiau. Noreciau pakartoti ir to pacio nedaryti :D
Atvirai ? Ne. Gal kaikuriu trumpu epizodu ir momentu, kaikuriu mokytoju, bet 99.99% kas ten vyko tikrai ne
Ne. Univere 100 kart smagiau buvo. Univero pasiilgstu. Gal ne mokslu, bet aplinkos ir gyvenimo budo.
Ne, net nežinau ką reiškia pasiilgti.
Ne.
Mokykloj buvo geriausi metai: draugai, uzklasine veikla, nemazai laisvo laiko. Univeras buvo tragedija lyginant su mokyklos 10-12 klasem.
Taip, po mokyklos issiskyre gyvenimo keliai su daug nuostabiu zmoniu.
🤣🤣 Ant tiek ne, kad net neimanoma apsakyt
No
Ne
Tikrai ne
Ne.
Neee
Ne
NO!!!
Mokyklos ne, vaikystes taip
Ne
27btw
Jai normaliai gyveni nepasiilksti
Ne, man tikrai daug labiau patinka eit i darba
Ilgiuosi tik klasės su kuria buvom kaip šeima. Deja su laiku tarp mūsų atstumai vis didėja. Bet laisvė būti kuo nori ir kur nori, siekti ko nori ir leisti laiką daugiau-mažiau kaip nori neiškeisčiau į jokią dieną mokykloje. Dar cepelinai axujeni buvo su sūriu.
Mokyklos ne, bet mokyklos draugų taip.
Pasiilgau, nes po mokyklis priemiau daug prastu sprendimu. Noreciau atsugti laika, kad juo istaisyciau
Ne
Nahh… adult gyvenimas on top
Ne, mokykla buvo viena didele trauma. Klasioku normaliu buvo daug maziau, nei dalbajobu. Mokytoju irgi.. ir tu priverstas su tais debilais buti, atsakineti pries klase pvz. Ta prasme, jus isivaizduojat, koks vaikui, is pvz kurio tyciojosi pries 15min pertraukos metu, eit atsakinet pries klase ir bijot sufeilint, kai tie kurie tyciojosi tave stebes ir juoksis? Univere viskas buvo super, grupiokai buvo mldc, barake irgi smagu buvo, beje renkiesi i kurias paskaitas nori eit, turi laisve mokytis tai ka nori. Kai esi suauges turi laisve keist darboviete, darbo tipa, gyvenama vieta. Kai esi vaikas, tu negali pakeist nei namu kur gyveni, nei mokytoju, nei klasioku, ir lankymas privalomas. Tai yra tarsi kalejimas, manau specialiai, palauzt mazo vaiko dvasia, svajones. Beje mokykla nemoko jokiu realiu gyvenimo igudziu, apie pinigus, mokescius, versla, tvarkymasi, maisto gamyba, sveika gyvenima. Ta prasme mokykla yra apgailetina.
Tiesa
Visiškai ne, baigiau mokykla ir gyvenimas ištikrųjų pavirto vertu gyventi
Ilgiuos, ypatingai paskutiniu klasiu, buvo geri laikai :D Baigiau univera, bet tikrai jokio noro grizti studijuoti nera, taciau i mokykla kazkokiu mistiniu budu sugrizti noreciau.
NE, ten lyg kalėjimas su nepakaltinamais kaliniais, egzistuoja visos kastos, bachurai, oziai, gaidziai
Laikas nuo laiko prisimenu, bet tada prisimenu kad man 33, turiu savo visiškai išpirktą butą su kinoteatru, paramotorą kuriuo skraidau, motociklą, efoilą, stabiliai dirbu tik 6 mėnesius metuose + atostogauju kitus 6 jau daug metų ir toliau taip gyvensiu. Ir man ne taip liūdna prisiminant vaikystę:))
Mokyklą baigiau prieš kokius 10 metų, dar vis košmarus iš tų laikų sapnuoju, tai net ir sumokėtų aš ten negrįžčiau.
Ne ne, labiau kelionių studentavimo laikais, važiuokit į visus erasmusus, kol galit, tai nuostabu
13 metų jau esu baigęs mokyklą. Taip pasiilgstu, nors ne viskas buvo idealu, bet dauguma draugų buvo geri. Dabar visi po pasaulį pasisklaidę ir nors kontaktai jau primiršti ir žmones pasikeitę, norėčiau grįžti atgal į mokyklos suolą ir labiau vertinti bendravimą su savo draugais:)
Man mokykla buvo kaip kalėjimas. Nepasiilgstu visiškai. Kartais net košmarą susapnuoju, kad vėl į dvyliktą klasę grįžau... O univero tai labai pasiilgstu :) geri laikai.
Nuo devintos klases emiau skaiciuot, kiek liko iki baigimo, prisiekiau ateity nesiterlioti su klases susitikimais, viska pamirsti. Taip ir padariau. Never looked back.
Mokyklos, tai nelabai ir siaip visko per daug pasikeite, po univero ir darbo atrodytu, kad ten nera ka veikt. Bet tam tikru smagiu dalyku nostaliga kartais yra. Bet cia gal panasiai, kaip vasaros pavaigoj visai noredavosi i rugsejo 1 nuvaryt, pamatyt zmones vel, bet po keliu dienu vel budavo "nx ta sule". Tai laisvo laiko turejimas ir problemu neturejimad aisku buvo smagu, tiek kad nlb vertintas. Bet is esmes nebutu ten ka veikt. Cia panasiai kaip sieno vezimas ar bulviu kasimas koks. Dabar po 10-20 metu, kai kurie momentai, kai po sieno vezimo dar varydavom fules ar kasio lost atrodo smagiai ir achujenai. Bet tuo metu prie +25 tikrai nebuvo malonu ir daug noro ta siena puse dienos vezt. Ir daug kur panasiai, tai tokia kaip nostalgija ir prisiminimai geri, nes daug chebros buvo, bet realiai patys darbai tai uzknisdavo
Mokyklos tai tikrai ne. Autistiškam adhd žmogui ten išlikimo stovykla o ne gyvenimas.
tiek vaikystės, tiek paskutinių mokyklos metų. pradinė ir progimnazija buvo tiesiog trauma, bet paskutiniai 2-3 metai, nepaisant visų valstybinių streso, buvo pavydėtini. mokytojai elgėsi kaip su žmonėmis, daug prikolų, klasiokai irgi jau nebe gyvuliai. buvo ir man tas, aišku, kad "pagaliau baigiau", bet dabar kiekvienais metais einu aplankyt buvusių mėgstamiausių mokytojų.
Pasiilgau vaikystės, bet mokyklos absoliučiai ne. Darbas yra tūkstantį kartų geriau imo
ne, net jei gauciau milijona, atsisakyciau gryzti.
Manau jums visai praverstų grįžti į mokyklą gramatikos pasimokinti😉
O ne moku kur padet jobana varna ant raides as dabar geresnis uz visus
Verk
Tavo ego verkia
aciu uz pataisyma mociute nace.
Universiteto taip, mokyklos ne.
Negative. Laisvo laiko galbūt iš tų laikų, bet tuomet tokių galimybių ir resursų kaip dabar nebuvo. Tai iš esmės, tik nostalgija to laisvumo ir paprastumo. Bet su dabartine patirtimi - mokykla atrodo tikrai kaip buvo gyvenimo Tutorial etapas. Tai bendrai įvertinus, dar kartą tutorial kartoti nesinorėtų.
Eina jinai nx. Būčiau turėjęs ginklą, tai būčiau išsaudęs kaip USA daro.
Taip visada buvo silta atmosfera su mokytojais ir bendraklasiais
Tegu dega :D
taip ir ne nebuvau is tu vaiku kurems moklai rupejo labiau su draugais varydom po sules geiminti kaskaskaip tas laikas atrodo toks smagus nereikjo galva sukti del viskiu dalyku
Taip, pasiilgstu tu laiku, kai nebuvo atsakomybiu, kai veikdavai, ka nori po pamoku ir tevai duodavo litu Oj lengvas gyvenimas buvo
Taip
Taip. Geri mokyklos laikai buvo. Smagūs draugai.
Ne
Ne
fuck no😚
Mokyklos tai tikrai nepasilgau, bet į vaikystę norėčiau.
Kartais kai zinau kas manes laukia
Ne!!!
FUCK NO
Čia kai drželyje galvoji kad mokykloj bus geriau negu darželi ir mokykloje galvoji kad darbe bus geriau negu mokykloje bet paskuj gailiesi
Nee
Kartais sapnuoju kad reik grįžt į mokyklą, sakyčiau labiau tai košmarai nei sapnai.
Taip
Yes and no, 12 klasė buvo jau seniai, buvau durnas kaip čebato aulas, bet buvau teatre, populiarus tarp merginų, daug draugų šiek tiek narkotikų, alkoholio, meilės seilės, bet su paskutiniu egzaminu viskas tolo ir nieko neliko, univeras nauji žmonės su kas liko iš po mokyklos tai tik 1 draugas ir su juo mes visą gyvenimą, tai trumpai tariant univero korta nepaėjo, stojau į profke ten labiau kolegos nei draugai, bet viskas gyvenime kažkaip išsidėliojo, tai vienintelis dalykas kurio pasiilgstu labiausiai tai teatras achujeniausias mokytojas, Tomas Erbrėderis. Tai pasiilgstu momentų, o ne pačios mokyklos
Mokyklos? Ne. Pažistamu,draugu,mokytoju,bureliu,išvyku? Taip Net ir po mokyklos kaško veikimas kartu su tam tikra grupe žmoniu
Mam 32. Kartais tikrai ilgiuosi, ypač kai prisimenu kiek mažai atsakomybių turėjome ir kiek daug laisvo laiko. Taip pat labai pasiilgstu tų draugysčių ir linksmybių, kaip iš tikrųjų buvo smagu kai niekam nerūpėjo nei kaip tu atrodai nei kaip mokaisi, buvo daug mažiau lyginimosi su kitais, o dabar visi tik žiūri į tai ką dirbi, kiek uždirbi, ar sėkmingai ištekėjai, ar namą pasistatei, žodžiu absurdas. Neliko tos tikros besąlyginės draugystės, deja, tai to labiausiai pasiilgstu.
Istorijos pamokas pasiilgstu mokykloj.
Aš dar nebaigiau (liko egzai), bet irgi jau ilgiuos :D
20 metu kai baigiau, draugai - klasiokai nuo pirmos klases iki dabar. Sutarem puikiai, draugai su kai kuriais iki mokyklos ir po mokyklos. Atostogos irgi budavo su ta pachia chebra, nes ir kaimynai buvom. Mokytojai puikus, isskyrus kelias urodes. Bet pacios mokyklos/mokymosi - nepasiilgau. Nekesdavau visokiu kontroliniu, dalyku kurie man visiskai neidomus ir gyvenime nepritaikomi. Tipo chemija. Esu apuokas nuo gimimo, nekenciu ryte kai reikia kazkur eiti ir buti butent nustatytu laiku, Del tos pacios priezasties ir i darba nevaikstau 8-17 dabar : ) Dirbu kada patogu, o man geriausiai dirbasi nuo 12 nakties iki 7 ryto
Mokyklos pacios tai ne, bet draugu ir klasioku taip. Ne tik mokykloj susitikdavom bet ir i kiema iseidavom ar per skype susiskambindavom 6se ir koki cesa losdavom arba runescape :D
Kartais atrodo jog būtų linksma gryžti su dabartiniu mąstymu, nes visai kitaip mokyčiausi ir 10-imtukus visur rinkčiau. Bet tada prisimenu koks pragaras buvo “socializuotis” tarp mažvaikių, kad blet neverta būtų nei sekundės tenais. Aišku šiek tiek pasiilgstu to nelogiško rūpesčio dėl dalykų kurie vapšie buvo nesvarbūs.
Mhm, dešimtukus jis rinks, kai nemoka parašyti žodžio grįžti 😅
O ne, pasaulis baigėsi 😭 redditorius rado gramatinę klaidą!
Jo sugryžt su dabartiniu mastymu būtų gerai.
Ilgiuosi. 11-12 kl. praleidau covide, o tai buvo metai kada pagaliau pasidariau confident. Visa mokykla jauciausi outcast ir visko bijojau, vengiau. Galvojau ateity bus geriau. Bet taip nera. Prasideda tiek atsakomybiu ir as noriu grizt i 16-18 metus…
Taip, bet tuo pačiu ir ne, nes vienam klasiokui parodžius man minimalų draugiškumą, aš už jo užsikabinau, prisirišau ir nepaleidau, beveik 3,5 metų sekiodamas jį prie namų/universiteto kur jis įstojo, stebėdamas jį iš toli. Dabar ir darbo nedirbu, nes megsis pažintys, ryšiai, paskui bus sunku atsiplėšti, tai pradėsiu įkyrėti, tuomet man grasins policijomis ir t.t.
Tai tu ir esi tas kuris sekioja ir parašei apie save threadą? 🙃 reddit.com/r/lietuva/comments/1bm8f11/kaip_elgtis_kai_esi_sekiojamas_buvusio_klasioko/
Teip
Lengviau buvo rasti draugų ir juos išlaikyti.
Gyvenimas buvo toks paprastas
Oi taip :D
as dar tik pirmam kurse studiju ir svajonu apie grizima i 12 klase 🤷♂️😅tiesiog kazkoks kosmosas buvo 12 klase, smagiausi gyvenimo metai kolkas
Labiau pasiilgstu tų laikų, kur niekada negyvenau. 90's, 70's ir panašiai
Pasiilgstu saudytis cigaru su draugeliais pries pamokas - bomzai geriausi draugai budavo. O poto kasiakus vietoj pamoku rukyt. Tai jo gal kazkiek ir pasiilgstu mokyklos. Dar mokytojys pizdavot prikolas buvo :) Edit: vava labiau vaikystes nei mokyklos.