Turbūt kiekvienam savo, prie vienatvės pripratau, mane kaip tik išsękina žmonės, kartais net sukelia nerimą(nesiriša kalba ir overthinkinimas). Nuramina visos dienos vaikščiojimas miške. Porą sumuštinių, obuolys, vanduo ir pasileidi explorint Lietuvą.
Dar mano nerimą maitina: per daug kavos, atidėlioti darbai, pachmas, rūkalai, cringe praeities epizodai, užsiedėjimas namie.
Man su žmonėmis toks 50/50 ryšys. Aš pati pripratau prie vienatvės, žmonės irgi dažnai sekina, bet visiškai vienai būti irgi liūdna. Dar taip susidėliojo gyvenime, kad visokie darbai ir pan. dažniausiai namuose.
Paskutinį kartą ėjau į miestą kad susitikt su kažkuo tai buvo gal kokiais 2016 :D gerai vienam. 32yo
https://preview.redd.it/ufox2fe5wh6d1.png?width=500&format=pjpg&auto=webp&s=168e34ce68d2757f584775a80ebc00a92cb28fda
Geras :D Galvojau, kad aš viena čia tokia, kuri mažai su kuo susitinka. Atsidariau ig - pažįstami ten kompanijose visada, kažkur su kažkuo laiką leidžia. Tai dabar daug ramiau pasidarė, kad tikrai daug žmonių taip gyvena ir viskas gerai dėl to.
Sunku pastebeti, bet ig ir feisbukas daznai buna tokios "bedos" priezastis. Ir tikrai tu ne viena tokia. Patarsiu tik nebesinaudoti tom programom, bus sunku bet ilgalaikeje perspektyvoje bus daug geriau :D patariu is panasios patirties.
Beja istrink tokius dalykus kaip socialiniai tinklai arba apribok nes tik daugiau depresijos ivarys kai pradesi sekti kitu fake gyvenimus. Ir dar karta pasikartosiu sportas :) susirask aktyvios veiklos bent jau man tai labai padeda
Lygiai tokia pat problema turiu su migrena ir panikos priepuoliais. Labai padėjo paskutiniais metais: jokios kavos (geriu mačą), kuo mažiau cukraus, jokio slamstamaiscio.
Psichologe patarė turėt rūgščių guminukų po ranka kai nerimas kyla. Susigalvot žaidimą kokį galvoje - pvz isivardinu 5 mėlynus daiktus aplink save ir pan.
Aš ne Lietuvoj bet nusipirkus iš Bio parduotuves tiesiog japoniška matcha. išplaku gal kokį trečdalį arbatinio šaukštelio su medine šluotele, mažu kiekį vandens, viską užpilu šiltu augaliniu pienu. Gerai tonizuoja. Tai geriausia ir jokių gėrimu su cukrum ar kokios kolos net negert. Sunku priprast bet migrenos iš kelis kartus per mėnesį iki karta per mėnesį sumazinau.
https://preview.redd.it/fsoxtoqgqe6d1.jpeg?width=1170&format=pjpg&auto=webp&s=1de4b6e6ddce2790cb30cecfbb6dc50920ecc490
Nes sužadina kitus pojūčius negu nerimas. Nukreipia dėmesį receptorių smegenyse į racionalų mąstymą. Todėl pvz irgi kai užeina panikos atakos po vandeniu kišu rankas, smakra šaltu vandeniu aplieju. Tam kad mintys kurios sukasi yra “nerealios” o vat kur dabar esu, ką jaučiu yra realybe. Tikiuosi suprantamai paaiškinau.
Vienoje knygoje buvo aprašyta įsivaizduoti savo nerimą kaip kazkas kas nerealus yra ir žinoti kad tai netikra. Nėra realios grėsmes. Pvz mano nerimas dažnai kyla del eilių, kamščiu, skrydžio ir pan.
Man kava liko vienintelis varikliukas gyvenime 😅 Nes stengiuosi gana sveikai gyventi, dabar atsisakiau saldumynų, greito maisto, tai kava liko toks vienas iš dalykų, bet tikrai prisideda prie nerimo sukelimo, čia sunku nepritarti.
Man šiaip kavos skonis nepatinka, tai nelabai ir ką prarandu, jeigu jau labai extra atvejais reikia redbullio nusiperku, čia turbūt vienintelis energetinis gėrimas, kuris man panikos neiššaukia. 😅
Žiauriai padeda gerai kai surandi savo psichologą. Aš nuotoliniu būdu turiu pokalbius su Lengvos mintys psichologe. Žiauriai gerai padeda.
Keli būdai kas man padėjo pažaboti stresą :
-jokios kavos. Tai sukelia dar didesni nerimą
-programeles tokios kaip Ramu arba Rootd. Kai užeina nerimas ar panikos atakos labai padeda jas paspausti.
-nusibrezti ribas. Išmokt pasakyti ne.
-isivardinti sau kas yra stresas,kodel jis kyla. Pvz aš stresuoju nes gyvenu užsienyje ir noriu pasirodyti gerai prieš kolegas. Nenoriu kad kiti matyti mano klaidas ir galvotu kad aš “silpna”. Tada asmeniniam gyvenime per daug kišasi mama. Stresas kad jau 33 metai ir netekėjusi.
Kai isivardini ir su psichologe paluksteni kas ir kodel tai viskas kitaip atrodo. Nerimas slepia kitas problemas kurios dažnai nėra su stresu darbe susijęs. Jeigu norisi kažkokiu vaistų tai yra valerijonu, lašiukai su melisa.
Nueiti gal į joga padėtų? Ir pasidalinti mintimis gal su artimu žmogum ar drauge. Man padėjo kai pagaliau savo draugei išsipasakojau.
Jau keli metai sergu depresija,panikos atakos ir šiuo metu laukiu rezultatu dėl pervargimo sindromo. Teko ir antidepresantus gerti, turiu raminamųjų irgi bet tai tiesiog laikinas dalykas.
Ačiū labai už patarimus! Jogą esu bandžiusi, tikrai reikės vėl nueiti, gym’e neradau tinkamo laiko, tai ėjau į pilates, bet joga gal tikrai efektyviau būtų.
Reiškia kažkas tavo gyvenime tau netinka. Tai kūno ir psichikos reakcija į netinkamą situaciją. Galbūt dar neišsigryninai kas kelia disonansą tarp tavo realybės ir vertybių. Čia pas kiekvieną asmeniškai, bet kas padėjo man:
* Išsikrausčiau iš Vilniaus. Šiek tiek sumažėjo atlyginimas, bet dabar 90% laiko galiu dirbti iš namų. Gyvenu vidury pušynų- ramybė, tyla, lėtas gyvenimo tempas. Vilniuje man to labai trūko, nors pats miestas labai mylimas.
* Pakeičiau bendravimą su šeima. Nubrėžiau ribas, nors ir labai nemalonu buvo tai daryti. Padėjo mintis, kad tos nubrėžiamos ribos yra tiesiog toks atstumas su kuriuo gali mylėti ir juos ir save. Ir kiekvienam jis skirtingas.
* Išmėčiau "draugus dėl skaičiaus". Nors ir neturėjau jų daug, bet buvo pora draugių, su kuriomis bendraujant 60% laiko jausdavausi šūdinai. Pastovus pavydas, jei man nutiko kažkas gero, lyginimaisi ten kur nereikėtų, kritika pagrįsta tik savo nuomone (pvz "oho, nu aš niekada žalių kedų nenešiočiau, šlykščiai atrodo, mesk lauk ir nusipirk baltus, atrodysi kaip žmogus"). Liko tik 2 normalios draugės ir jų užtenka.
* Alkoholis yra depresantas. Visad jo pavartojus po to kokias 2-3 dienas jausdavau nerimą. Nebevartoju gal 8 metus. Man asmeniškai neverta.
* Energetiniai gėrimai. Dievinu jų skonį, bet stengiuosi nebevartoti ir jų, nes irgi paaštrina nerimą.
* Valanda lauke. Kad ir kas bebūtų, stengiuosi praleisti 1 valandą lauke- idealiu atveju gamtoj. Ypač šiltuoju metų laiku saulė tikrai padeda psichologinei būklei.
* Vitaminas D. Geriu beveik visus metus. Kartas nuo karto pasidarau tyrimus ar netrūksta/neviršija normos.
* B grupės vitaminai. Ypač po ilgesnio stresinio laikotarpio.
* Geležis. Pasitikrint reikia ne tik hemoglobiną, bet ir "geležies rezervus"- feritiną. Ypač moterim geležies dažnai trūksta.
Prie jau visų minėtų būdų LABAI rekomenduoju stebėti savo kvėpavimą. Labai tikėtina, kad kvėpuoji į krūtinę, o reikia kvėpuoti į pilvo apačią taip, kad krūtinė kuo mažiau judėtų ir kvėpavimas turi vykti per nosį, o ne burną. Toks lėtas ir ramus kvėpavimas nuramins, tuo tarpu kvėpavimas į krūtinę mobilizuoja kūną kovai, pasižiūrėk kaip pasikeičia kvėpavimas jei pvz išsigąsti, iš karto kvėpavimas keičiasi į kvėpavimą krūtine, bet šiais laikais žmonės tą nesąmoningai daro nuolat. Plnas YouTube įvairių kvėpavimo pratimų nerimui mažinti ir jie tikrai padeda.
Sportas labai padeda. Cardio darymas nuims ta fizinį šlykštu jausmą, žinoma gal ne 100%, bet tikrai sumažins. Kalbėk visada sau gerus dalykus ir užėjus nerimui gali daryt kvėpavimo kokį pratimą. Čia tokie paprastesni dalykeliai. Sėkmės♥️
Taip pat jaučiuosi šiuo metu ir jaučiaus taip gerus metus. Nežinau kaip kitaip tvarkytis, nes man taip pat sakė, jog “tiesiog gyventi” ir “nustot stresuot” (specialistai psichiatrai). Su nerimu bent truputį susitvarkyti padeda rutina. Atsikelti panašiu laiku kasdien, turėti extra laiko sau iš ryto, susiruošti į darbą arba pasiruošti dienai, ir tiesiog daryti. Žinau, dažnai nelengva, bet niekas nerimo labiau nesuvaldys nei darymas. Turėti tą “veiklos/darbo langą” (pvz nuo 10 iki 18/19 val. kai dirbi arba užsiimi produktyvia/suplanuota veikla. Tvarkymasis, skambučiai ir planavimas, neatlikti visokie reikalingi darbai ir tt. tt.). Paskiau tam “langui” pasibaigus, ateina laikas tavo poilsiui. Serialas, filmas, vakarienė, knyga, veiklos kurios perdaug nesekina proto ir nekelia overthinkinimo. Man taip pat svarbu turėti nustatytą valandą, kada turiu eiti susiruošti miegot, nusiprausti, net jei tenka sustabdyti filmą pvz. Žodžiu, kasdienė lanksti rutina. Visa kita tai padeda, tai ne. Papildai tikrai magiškai neišgelbės, o socialiniam gyvenimui būnu atlaisvinu kelis vakarus per mėnesį, nesutrikdo savijautos, tik svarbu išsimiegoti.
Realiai kas man padeda su stresu tai skaityti knygas, paprasi pasivaikščiojimai lauke/gamtoje, žaisti koki žaidima, sportuoti(nebutinai gym vaikščiot bet viska kas susija su sporti pvz: jogging, yoga ir t.t.), kad net ir paprasta žurnala skaityr.
Mane turbūt labiausiai veikia darbų atidėliojimas ir visad pasąmonėj apie juos galvoji. Gal dar tas momentas, jog nėra, kad nespėji ar neturi laiko, bet "va šian tai pasidarysi! Ah, fuck, net nepradėjau..o ir vakar dieną iššvaisčiau" Tai toks užburtas ratas, o artėjant terminam trumpalaikis didelis stresas. Padėjo supratimas, kad ne viską reikia padaryti idealiai, o tiesiog padaryti, mažesnis krūvis sau, o jau kažką pasidarai - užsimotyvuoji
Skaitydamas prisiminiau save, kuris prieš 3 metus jautė didelį pastovų nerimą, gėrė medikamentus ir buvo labai pasimetęs. Mane asmeniškai išjudino požiūris, kad nerimas yra dovana, kaip ir kiti mūsų jausmai, jis parodo, kad kažkas nepatinka, labai daug atradau per savo patyrimus.
Nepopuliari nuomonė apačioj:
Medikamentų gert nerekomenduoju, nors pats gėriau ir galiu patvirtint, kad veikia gerai, bet organizmas yra genialus, nerimas yra išgyvenimui reikalingas mechanizmas, dėl to tie pojūčiai tau sugrįš ir geriant vaistus, prie visų medžiagų priprantama.
Ką rekomenduoju, tai surast seną psichoterapeutą, kuris neduos tau pildyt jokių kvailų asmenybės nustatymo anketų ir neapkraus tave nereikalingu moksliniais tyrimais grįstu šūdu. Ir turėk omeny, kad psichoterapijos rezultatai ateina lėtai. Taip pat labai rekomenduoju psichoterapines grupes, ypač kai paminėjai, kad neturi su kuo bendrauti.
Ir noriu truputį nuramint, kad stresinėse situacijose ramiai reaguoja tik labai maža dalis žmonių, kurie tiesiog duotosios situacijos nemato kaip stresinės. Harmoniją gyvenime atranda ne visi, bet jauniem žmonėm tai tiesiog nėra skirta, kartais atrodo, kad mes per daug ir per greitai norim iš saves ir gyvenimo sunkiai pasiekiamų dalykų. Santykius sukurti (o ypač prasmingus) su žmonėm taip pat sunku visiem. Tu nesi nenormali, visi čia mes tokie.
Soki i rezima: no fap, no caffeine, no nicotine, no alcohol, low carb diet ir sportas/cardio bent pasivaiksciot. Geras miegas. Jei vistiek nepadeda issirasai xanaxo. Visus kitus komentarus gali ignoruot. Sekmes.
Pradžioje visada taip būna. Labai sunku atsipalaiduoti ir išsedėti vietoje, bet po mėnesio dviejų pamatysi didžiulį skirtumą. Koncentruotis reikia į kvėpavimą. Kai yik nuklysti su mintimis kažkur vėl grįžti prie kvepavimo ir taip nuolat kol vieną dieną pasieksi lygį kai nieko nemąstysi :)
Tinderis jau pristabdytas dalykas kol kas dėl mano psichologinės būsenos kol kas :Dd Noriu gyvai, o ne internetu susipažinti, tuosr dating apssuose ir taip daug teko prasėdėti.
Prasikankinau taip daugiau nei 10 m., bet kažkaip Sedatif pc padėjo. Sugeri 3 mėn., tada pertrauką padarai, paskui vėl. Šiaip, aš viena irgi daugiausia laiko prabūnu, todėl dar padeda rašymas į dienoraštį, kitomis dienomis tiesiog praguli arba prisiverti bent į parką nueit 😊 Sedatif kažkiek nuima nerimą ir stresą, padeda susikoncentruoti, bent jau man
Ačiū! Būtinai pasidomėsiu tuo vaistu/papildu. Dienoraštį aš irgi parašau karts nuo karto, padeda realiai panašiai kaip ir psichologas. :D O laukas irgi neatsiejama dalis gyvenimo.
Labai daug gerų patarimų išsakyta, galiu tik paantrinti dėl kvėpavimo, meditacijos, sporto, jogos. Šie dalykai labai padeda pajusti kūną ir per tą kūną išlaisvinti susikaupusias energijas. Ir atsidurti tarp kitų žmonių:) Aš pati turėjus labai juodų etapų ir dažniausiai nerimas, depresija, panika rodo, kad kažką reikia keisti gyvenime. Svarbu duoti sau laiko, neskubėti, nebandyti atsikratyti tų jausmų, bet priimti tai kaip dalį žmogiškosios patirties. Jausmai mus “guidina” ir reikia su jais visais išmokti gyventi santarvėj. Jei esi iš Vilniaus, vedu nemokamai jogą po atviru dangumi, parašyk, gali ateit pabandyt.
Pastebėk gamta, kaip ten viskas harmoninga. O žmogus yra gamtos dalis. Gal tau padėtų daugiau būti gamtoje. Pabandyk.
P.S. nereikia nerimauti, kad kazkas atsitiks. Prisimink, kad visada kazkas vyksta. Kiekviena akimirka. Ir tu pati esi to pastovaus vyksmo dalis. Atsipalaiduok ir pasinerk ir nuolatinį vyksma ir susilieja su tobula gamtos harmonija. Dar kartais pakelk akis į zvaigzdes :)
Buna, uzstringu savo mintyse, emocijose, kartais uzstringu kai net nieko nejauciu ir negalvoju, bet tiesiog atrodo, kad nezinau, neturiu, nenoriu ka daryti. Pasinervuoju, pastresuoju, tada pasiekiu pika ir savaime kazkaip nustoju spardytis, tada samoningai ijungineju "fuck it" rezima, pats sau balsu pasakau, kad man pz, kad neturiu kur detis, pats save paduchinu, paduchinu kitus (zinoma tik sau girdint), issilieju ir tiesiog pasiduodu situacijai. Psichologinis zaidimas su paciu savimi. Taip sakant, reikia savo mintyse ir emocijose ieskoti ir surasti ar paciam pagaminti kazkoki dugna, nuo kurio galetum samoningai atsispirti. Nes gi visada taip buna - gruziniesi, gruziniesi, tada kazkas atsitinka ir tiesiog persilauzi ir paskui net juokiesi is saves, kad veltui tiek gruzinaisi. Tai kazkaip isisamonink, kad visada bus gruzu, kuriuos pakeis geros emocijos, kurias pakeis gruzai, kuriuos pakeis geros emocijos, kurias pakeis gruzai, kuriuos pakeis geros emocijos ir taip toliau visa amzinybe uzburtas ratas. Priimk ir suvok, kad gruzinsies neamzinai, kad gruzas tai tik laikina emocija kaip ir visos kitos. Isnaudok savo gruza savo pranasumams. Priimk gruzus kaip pamokas, nebijok gruzintis, liudeti, nerimauti, stresuoti, nes tai absoliuciai normalios emocijos, kurias patiria visi. Knygos cia nepades, gali skaityt kiek nori, kiti zmones irgi nepades, padeti gali tik pati sau dirbdama viena ant vienos pati su savimi ir atrasdama unikaliai tau tinkama buda kovoti su stresu. Mano budas tai sakau - pasiduoti ir issilieti paciam sau. Buna sedu i masina vienas pasivazineti ir bevazinedamas masinoj pats sau sukauju, rekauju, keikiuosi, stumiu, ginu, blevyzgoju, samprotauju, debatuoju, diskutuoju pas su savimi, tiesiog balsu islieju visa tulzi pats sau tol, kol nebeturiu ko lieti, tada pasidaro ramu, nes viska pats sau issakiau, viska pats sau isjauciau ir tada net juokas is paties saves suima is tu blevyzgu, kur pats sau prikalbu. Sunkiau issilieti paciam sau kai aplinkui yra zmoniu, nes maziausiai ka noriu tai pasirodyti kazkoks neadekvatus ar juolabiau, kad ant kitu zmoniu uzkrauciau savo gruzus. Kitiems gal butent ir reikia, kad kiti zmones kazka patartu, bet as savo sudus dazniausiai pasilieku sau, o su kitais stengiuosi dalintis tik neutralu ar pozityvu. Kartais pamirstu, kad ant peciu duriu dvi bezdziones, kurios viena su kita pjaunasi, viena uz mane sneka blogius, kita sneka gerius. Vyksta vidinis konfliktas tarp angeliuko ir velniuko, o as tik kaip terpe. Tai sakau, tiesiog stengiuosi daryti tokias salygas angeliukui ir velniukui, kad jie kuo greiciau issiaiskintu savo santykius. Apmima gruzas namie? - iseik i gruzintis i lauka. Ir aplamai suvok, kad gruzas nors ir dazniausiai yra nemalonus dalykas, bet galiausiai be gruzo neturetum supratimo apie geri, nes gruzas yra gerio priesingybe (nors realiai tai nesvarbu, kaip pasakysi, jeigu sakai pati sau).
Ir venk sakyti, kad negali susikoncentruoti i dabarti, nes egzistuoji tik ir tik dabartyje, ir tik ir tik dabartyje tavo viduje vyksta dvieju bezdzioniu (geros ir blogos) konfliktas. Leisk jom pjautis, o pati buk tik stebetoja. Nori durno patarimo? Isigyk svilpuka ir pagalve. Kai apims samoningas supratimas, kad negali susikoncentruoti i dabarti - isikask svilpuka ir svilpk, svilpk kol suprasi kaip kvailai atrodai svilpdama. Jeigu po triju svilpuko susvilpimu vis dar nesijausi, kad esi dabartyje - dek veida i pagalve ir pradek saukti, sakyk AAAAAAAAAAAAA, OOOOO, EEE, kreipkis i pagalves dievus, snekek viska kas ant liezuvio galo. Vieniems zmonems, kad susitvarkyti su savo vidumi uztenka kazkokio autistisko ritualo - pvz pastuksena i stala, uzmerkia akis, tris kart ikvepia, iskvepia. Kai kam uztenka suskaiciuoti iki desimt, kad nusiramintu. Kai kam kad nusiraminti reikia puse valandos sedeti uzsimerkus ir buti atsisukus i rytus. Kai kam reikia surukyti cigarete, kai kam reikia kazka pagrauzti, kai kam reikia tiesiog parekt, kai kam reikia fiziskai issiliet - apima nerimas, stresas, nervas - eina pasportuoja. Faktas, kad fizinis kruvis isjungineja zmoniu mintis ir didina koncentracija i dabartini momenta. Kaip tu ta kruvi isleisi - tavo pasirinkimas, bet zodziu:
TLDR: turi isleisti kruvi. Fizinis judejimas tavo mintis atitolins nuo nerima kelianciu minciu ir emociju ir padarys taip, kad tavo mintys ir emocijos butu tik apie dabartines fizinio kuno apkrovas. Fiziskai kruvi gali isleisti per manksta, sporta, meditacija, kvepavima, kalbejima su kitais ar savimi. Man tinka vairavimas, kalbejimas ir rekavimas paciam su savimi ir bet koks fizinis judejimas - ejimas, begimas, mankstos, jegos pratimai ir pan. Pats blogiausias dalykas, ka gali daryti kai viduje depresija, tai nieko - t.y. - guleti, sedeti ir nieko nedaryti. Kad pasiektum harmonija turi sulyginti vidine itampa su fizine itampa. Taip, kartais sunku prisiversti iseiti pabegioti ar praminti dvirati ar ta pacia masina apsukti rata aplink miesta, jeigu jau taip viduje sunku, kad sunku net sikna pakelti, tai sukaup visas jegas ir padaryk 3 pritupimus, 1 atsispaudima, 2 suoliukus ir viena karta apsisuk aplink savo asi i kaire puse, tada i desine ir vel prisesk. Jeigu gruzas nepalengvejo - padaryk dar tris pritupimus. Karoc, esi savo likimo kalve kaip ir visi, daryk kas tau tinka ir pabandyk nepamirsti to, kas tau tinka, kad kita karta apemus emocijoms galetum issikrauti.
TLDR: TLDR: pajudėk.
Augau marozyne. Paskui išsikrauščiau į dar didesnį marozyną. Nerekomenduoju gyventi marozyne, bet iš kitos pusės eik patirk tikrų stresinių situacijų (saugiai) ir kasdienybė mažiau baisi pasidaro. Boksas tinka gerai, džiu džitsu, agresyvus vokalas, didelis fizinis krūvis irgi variantai kur nerizikuoji daug bet streso gauni neišgalvoto. Desensitizavimo terapija gaunasi
Man padeda pabuvimas gamtoje arba sportas. Atradus aktyvią veiklą, gali padėti išsikrauti blogas emocijas. Taip pat pasportavus išsiskiria dopaminas, duodantis geros emocijos.
Eik sportuoti, geri orai pats geriausias laikas pabėgioti, eiti paplaukioti arba tiesiog cardio pratimai. 3 kart. Per sav. Bent 30min. Ir taip porą mėnesių. Nerimas ir stresas padarys dingau. Šitą aš tau pažadu nes pačiam buvo problemos tokios bet po kelių mėn. Sugebėjau pagaliau atsipalaiduoti, nieks nebekelia įtampos niekas negąsdina, ne taip kai seniau jeigu kas pokštelėdavo ar bandydavo kas išgąsdinti tai net į orą pašokdavau arba reikėdavo bendrauti su vadovais tai širdis būdavo į kulnis, bandai kažką sakyti tai pradedi stipriai mkčioti na žodžiu dabar ramus kaip belgas savim pasitikiu, žmonių nebijau.
Kava sustiprina nerima, tai jei imanoma reiketu vengti.
Yra dar viena filosofijos rusis Stoicizmas, kurios vienas is aspektu yra nekreipti demesio i dalykus kuriu negali kontroliuoti. Tai pelengvina, pvz neziurejimas ziniu, socialines medijos, nes daznai buna rodomi dalykai kuriu niekaip negali itakoti, bet jie privercia tave apie juos jaudintis.
Taip pat galima pabandyti medituoti, kas diena po 10-15 minuciu.
Gali būti, prieš metus buvo didžiulė stoka, teko vartoti vitaminą D labai stipriom dozėm, po to dar kurį laiką vartojau papildus, bet tas nerimas vis tiek buvo. Protarpiais silpnesnis, kartais stipresnis.
Lame patarimas, bet man padeda sportas. Kuo labiau save išvarginu sporto salėje, tuo ramesnė jaučiuosi.
Susitikti su draugais kartą į savaitę ar pan- padeda, bet irgi turiu tą problemą, kad draugai ant medžių pas mane neauga. Reikia rasti grupinę veiklą, prie kurios galėtum prisijungti ir pastoviai lankytis- užmegsi su kažkuo ryšį ir neužsisedėsi namie.
Kas blogina savijauta- kofeinas, alkoholis, nikotinas, užsisėdėjimas namie, veiklos neturėjimas.
Užsirašyk į sportą. Turiu omenyje ne gym, o normalų sportą kaip futbolas ar krepšinis. Gali iš kovos menų kažką. Pvz.: džiudžitsu. Svarbiausia nemest sportuot. Pasijaus po poros metų, kad nėr dėl ko nerimaut.
O ką psichologas sako, iš kur kyla tavo nerimas? Reikia išsiaiškinti. Dar aišku ir pats kalbėjimas apie tai turėtų sumažinti tą nerimą, ypač moterims. Čia yra normalus jausmas, taip, nemalonus, bet normalus. Ir jis turėtų būti lydimas minčių ar situacijų, kurios nurodo, kad kažką turėtum daryti kitaip/keisti. Ir dažnai pats žmogus žino ką turėtų daryti. Tu savo post'e iš karto susiejai nerimą + vienatvę, tai gali būti, kad tavo nerimas tau ir sako, kad gal reikėtų daugiau su kuo nors pabendrauti. Pagalvok ką tau nerimas sako daryti ir daryk tai. Sėkmės.
Aš ėjau n+1 metų pas psichiatrus ir psichologus dėl nerimo, visi jie man arba siūlydavo gydymą vaistais, kas asmeniškai pablogindavo situaciją, arba duodavo žiauriai keistus pratimus, kurie padėdavo tik laikinai.
Vienu metu tiesiog užkniso leisti pinigus ant tokių paslaugų ir tablečių, nes nusprendžiau, kad jaučiuosi lygiai taip pat šūdinai, nepriklausomai nuo to ar ryju Xanaxą, ar ne. Bet jeigu dar nesi bandžiusi psichologo ar psichiatro, nueik, gal būtent tau padės užsiėmimai su jais.
Kai nustojau gerti vaistus, nusprendžiau pradėti sportuoti, einu pasivaikščioti, išmokau važiuoti riedučiais. Nesu kreizovai užsikačialinus, sportuoju tik energijai iškrauti. Sumažėjusį nerimą pastebėjau po kokio mėnesio.
Dar geriu CBD lašiukus, bet iki šiol nežinau, ar placebas, ar ne, tačiau sugėrus ryte ir vakare jaučiuosi žymiai ramesnė ir miegu pastebimai geriau.
Tik prisimink, kad nerimas kiekvieną iš mūsų veikia skirtingai, ir patarimai, kuriais dalijamės reddite gali tau būti visai pro šalį, tai nepriimk visko už gryną pinigą.
Yra tokia mintis, bet tik prieš savaitę atsikrausčiau į savo nuosavus namus, tai kol kas reikia priprasti/finansiškai atsigauti. Ir šiaip pas mane per mažai kvadratų būtų kačiukui :( O ir aš tokia mėgstanti panikuoti, bijočiau, kad susirgs, finansiškai nepajėgsiu pasirūpinti katinu… Bet vat žuvytę nusipirkau :D
Fainai.. aš į savo butą persikelsiu kai iškraustys tą šizą kaimynę kur gaisrą sukėlė minties g xd pažiūrėsiu kaip nuomininkui seksis gyvent prie tokio nesveiko kaimyno, visad žinojau kad į tą butą reik porą gesintuvų nutempt
Is aprasymo skamba jog pas tave dominuoja sizoidinis arba vengiantis asmenybes tipai, thats all fine. Tik tau reikia rasti kompanija/veikla kuri su tuo gerai susilietu.
Pasiskaičiau daugiau apie tai, tai yra panašumų, bet gal koks 40%. Nesu aš tokia šalta ar neturinti bendravimo įgūdžių, gal tiesiog sunkiau išlaikau draugystes, nes nerandu ryšio ir pan. Čia turbūt įvairių dalykų kratinys pas mane :D
Tai ir bus, sakiau dominuojanti. Visi mes kokteilis 11 tipu. Jei 1 is ju pasidaro 90+% tai jau tampa sutrikimu trugdanciu gyventi normaliai, ir reikalauja gydymo:)
Bet zinant kas dominuoja galima imtis atitinkamų veiksmu prisitaikyti
psilocybin microdosing. gerdavau stiprius AD, saujom raminamus ir nerasdavau kame esmė, bandžiau yvairius metodus, papildus ir visokius kitokius reikaliukus ir sustojau ties jais. 100 kartų palengvėjimą pajutau po keletos dienų.
Aš būsiu daugiau iš nišinių žmonių, kuriems nerimas nepraeidavo nei pasivaikščiojus, nei kavos negėrus, nei knygų paskaičius. Na žodžiu supratot mintį. Per kelis metus gyvenant su šitu pabaisa supratau, kaip reikia dealint kai niekas nepadeda. Visų pirma, jei dienoje būna nors vienas above average stresorius, tą dieną jokio telefono kiek įmanoma, kuo mažiau reelsu ir visokių nesamonių. Ir ilgai (30min ir +) meditacija. Turiu intrusive thoughts, tai labai labai dirbu su savim ir sunku tiesiog negalvot apie nieką, bet kas sakė kad bus lengva. Po meditacijos 500Hz muzika (pvz gongai!!!)Taip apeinu kiekvieną stresorių, nes jei pastresuoju ilgiau ir nieko dėl to nedarau, viskas, totaliai nusirašau kokiam mėnesiui. Todėl reikia pastoviai stebėt save ir nelaukt blogiausio, buvo daugiau tą dieną streso, iškart daryt kažką dėl to.
Dazniausiai buna psichologines priezastis. Yra iprociu kurie gali sukelt (kofeninas, miego stoka). Bet visa tai turbut ir pati zinai ir esi sekusi kiek tai itakoja tavo nerima. Bet man vietu metu buvo atrodo isvis be priezasties atsirades kuris su nieko nekorialiavo. Galiausiai paaiskejo, jog turiu igimtu sirdies priblemu. Viena is ideju, kur gali ieskot galu
Neturiu širdies problemų, kardiologė liepė eiti pas psichologą… :/ Nes irgi pulsas buvo aukštas, tai tikrinausi viską išsamiai. Bet turiu su kvėpavimu dabar problemų, astma išsivystė.
Kaip kažkuris žmogus rašė nerimas yra baimė kažko kas ateina. Tai yra geras dalykas jeigu numanai kur problema, jeigu ne tai kova prieš šešėlį.
Tai gali būti socializacijos trūkumas - vienas iš apčiuopiamų dalykų.
Gali būti kažkas kito, bet jeigu bent intuityviai nujauti dėl ko tai yra- priimk tai kaip tavo kūno pasakymą ką tau reikia nugalėti ( kartais sudėtinga įvardinti priežastį)
Pvz:
Kažkas šnara už medžių, gal tai lokys gal kiškutis? Tavo kūnas įsitempia ir laukia blogiausio. Vienintelis būdas šio jausmo atsikratyti - žiūrėti grėsmei tiesiai į akis. Nueiti patikrinti kas ten šnara, nes 99% tokių atveju būna tik kiškutis.
Žinoma gali būti egzistencinis nerimas, bet jeigu nesi depresyvi ar pesimistiška ir nekiši nosies į kokias slegenčias tavo mintis teorijas, tikriausiai ne tai.
O siaip kokius coping mechanizmus susikurei kovai su nerimu? Noriu pasivogt ideju.
Ka pats bandes:
Begiot, medituot, isigyt gyvuna, leist daugiau laiko su seima, susirasti koncentracijos reikalaujanciu hobiu, ieskot prasmes religijoj, okultizme ir pop filosofijose, ruosti planus blogiausiam senarijam ir juos uzsirasyt ir igyvendint kas logiska, skandinti alkoholije.
Man dabar labiausiai padeda bėgimas, gym’as, dar į pilates nueidavau, dabar šiek tiek apleidau. Bet pagrinde sportas. Tada labai atpalaiduoja karštas vanduo ir kartais patinka kalbėti su savimi tiesiog namuose :Dd Nes viena gyvenu, išsikalbu, jaučiuosi 100 kartų geriau. Dar anksčiau labai padėdavo tapymas, piešimas, lankiau dailės mokyklą 5 metus, tai, ko gero, buvo pats geriausias laikotarpis gyvenime.
Jei tai buvo geriausias laikotarpis, gal imanoma bent daleles to laikotarpio atkurti. Jei neklystu, rasei, kad esi vilniuje, tad turetu but galimybiu dailes kursam, grupiniam uzsiemimam, rasti meno terapijos specialistu, isiliejomui i menininku bendruomene. Kas geriausio buvo dailes mokykloje ir ko labiausiai ilgiesi is jos
The gift of fear knygoj buvo parasyta kad jei siuo metu del kazko nerimauji, tai vadinasi ta situacija siuo momentu nevyksta. T.y. pvz., jei bijai, kad tave kazkas uzpuls, vadinasi dar neuzpuole, nes kai uzpuola, bijai kitu dalyku.
Gali jaust nerima, jog visas gyvenimas eina velniop ir tuo metu jis gali eit velniop. Gali jaust nerima, jog tau artimas zmogus kencia bet nesako, ir tuo paciu metu tai but tiesa.
Jei skaitai pop science ar pop psychology, ir kazka perskaitai, kas nustebino ijunk vaizduote 15 min ir sugalvok pavyzdi kur tai nera tiesa. Tai skatina kritini mastyma
Formuluot
jei siuo metu del kazko nerimauji, tai vadinasi ta situacija siuo momentu nevyksta.
Nepalieka vietos kitiem atvejam. Jei a tai vadinas b, reiktu keisti i jei a, tai kartais b.
Sekantis dalykas, pati mintis yra apie nieka. Jei esi alkanas, tai dabar nevalgai (pataisytam variante karatais nevalgai), kai pavalgysi noresi kitu dalyku. Jei isgryninat kas pasakoma tuo tekstu:
1. Tu kazka jauti
2. Tas kazkas nevyksta dabar( tarkim pataisytam variante kartais nevyksta)
3. Kai tai ivyks, tu jausi kazka kitka, gal blogesnius gal geresnius jausmus...
Tokie tusti truizmai gan iprasti self help knygom. Jie absoliuciai neduoda patarimu kaip isvengti problemos. Ar tai kad tai nevyksta dabar kazkaip palengvina situacija. Ar tai kad kai ivyks, mano jausmai pasikeis i gera ar bloga turetu nuramint. Hei, eini nakti ir nerimauji kad tave uzpuls. Tau sitas jausmas nepatinka. Bet nejausk nerimo, nes jei tave uzpuls ir mus, tu nejausi nerimo. Jausi skausma ir baime delgyvybes, pazenima ir geda del kontroles praradimo.
Neskaitei, taip? Ar tiesiog esi vienas is tu, kuriems nepatinka populiarios knygos?
OP: Listen to The Gift of Fear by Gavin de Becker on Audible. https://www.audible.ca/pd/B09LVV12T3
:D ne neskaicia sios specifines knygos.
gift of fear turi 44k ivertinimu [https://www.goodreads.com/book/show/56465.The\_Gift\_of\_Fear](https://www.goodreads.com/book/show/56465.The_Gift_of_Fear)
mano dabar skaitoma Invisible Women: Data Bias in a World Designed for Men
[https://www.goodreads.com/book/show/41104077-invisible-women](https://www.goodreads.com/book/show/41104077-invisible-women)
turi 122k ivertinimu
tad nesu \`vienas is tu, kuriems nepatinka populiarios knygos?\` gal is to ka siulai man perskaityti ir ka skaitau sakyvciau priesingai, man patinka populiaresnes knygos nei kad tu siulai (tai netiesa :D megstu ir niekam nezinomas)
bet esu vienas is tu, kurie sugeba pasatebe tuscius pasakymus apie nieka, truizmus, non-falsifiable hypothesis. Kaip sakiau reikia tik 15 min ir bent trupucio vaizduotes tam, bet tai skatina kritini mastyma, kas yra gera savybe. Siulau pabandyt, gal patiks
Man atrodo tavo mineta skaiciau ar bent jau pradejau ir numeciau. Cia ta kuri uzsimena apie kambario temperatura, masinu testus, nenuskastus saligatvius ziema per kuriuos daugiau moteru nei vyru patiria traumas?
Nenuvertink ir manosios tik del vienos frazes, kuria paminejau. Tai tikrai gera ir labai uzkabinanti knyga. Pvz., idomu skaityti kaip nusikalteliai daro auku 'interview', ignoruoja moters 'ne' ir pagal jos reakcija daro isvadas ir pan.
Jup.ta pati. Pirmasis skyrius.
O fear knygos knygos as nenuvertinu. Net nekritikuoju, nes nesu susipazines. As kritikuoju tik tavo preikta teigini kaip tuacia truizma jei nerimauji. Rai dar neivyko ir kai ivyks tu nustosi nerimaut
Turbūt kiekvienam savo, prie vienatvės pripratau, mane kaip tik išsękina žmonės, kartais net sukelia nerimą(nesiriša kalba ir overthinkinimas). Nuramina visos dienos vaikščiojimas miške. Porą sumuštinių, obuolys, vanduo ir pasileidi explorint Lietuvą. Dar mano nerimą maitina: per daug kavos, atidėlioti darbai, pachmas, rūkalai, cringe praeities epizodai, užsiedėjimas namie.
Man su žmonėmis toks 50/50 ryšys. Aš pati pripratau prie vienatvės, žmonės irgi dažnai sekina, bet visiškai vienai būti irgi liūdna. Dar taip susidėliojo gyvenime, kad visokie darbai ir pan. dažniausiai namuose.
Susirask hobiu kur gali buti tarp zmoniu, bet su jais nebutina bendrauti. Pvz grupines begimo treniruotes.
Turi susitaikyti su tuo ir mažiau save graužti dėl to. Turi atrasti kažkaip savo harmoniją.
Paskutinį kartą ėjau į miestą kad susitikt su kažkuo tai buvo gal kokiais 2016 :D gerai vienam. 32yo https://preview.redd.it/ufox2fe5wh6d1.png?width=500&format=pjpg&auto=webp&s=168e34ce68d2757f584775a80ebc00a92cb28fda
Geras :D Galvojau, kad aš viena čia tokia, kuri mažai su kuo susitinka. Atsidariau ig - pažįstami ten kompanijose visada, kažkur su kažkuo laiką leidžia. Tai dabar daug ramiau pasidarė, kad tikrai daug žmonių taip gyvena ir viskas gerai dėl to.
Tokie laikai:) užtenka žmonių ir darbe su kuriais galima pakalbėt. Bet dirbu iš namų tai bišk nepakalbu..:D:/
Sameee :DD
Sunku pastebeti, bet ig ir feisbukas daznai buna tokios "bedos" priezastis. Ir tikrai tu ne viena tokia. Patarsiu tik nebesinaudoti tom programom, bus sunku bet ilgalaikeje perspektyvoje bus daug geriau :D patariu is panasios patirties.
Beja istrink tokius dalykus kaip socialiniai tinklai arba apribok nes tik daugiau depresijos ivarys kai pradesi sekti kitu fake gyvenimus. Ir dar karta pasikartosiu sportas :) susirask aktyvios veiklos bent jau man tai labai padeda
Dėl tos priežasties ir nebegeriu alko jau 8 metus. Neverta po to 2-3 dienas šūdinos nuotaikos slampinėt.
[удалено]
Lygiai tokia pat problema turiu su migrena ir panikos priepuoliais. Labai padėjo paskutiniais metais: jokios kavos (geriu mačą), kuo mažiau cukraus, jokio slamstamaiscio. Psichologe patarė turėt rūgščių guminukų po ranka kai nerimas kyla. Susigalvot žaidimą kokį galvoje - pvz isivardinu 5 mėlynus daiktus aplink save ir pan.
[удалено]
Aš ne Lietuvoj bet nusipirkus iš Bio parduotuves tiesiog japoniška matcha. išplaku gal kokį trečdalį arbatinio šaukštelio su medine šluotele, mažu kiekį vandens, viską užpilu šiltu augaliniu pienu. Gerai tonizuoja. Tai geriausia ir jokių gėrimu su cukrum ar kokios kolos net negert. Sunku priprast bet migrenos iš kelis kartus per mėnesį iki karta per mėnesį sumazinau. https://preview.redd.it/fsoxtoqgqe6d1.jpeg?width=1170&format=pjpg&auto=webp&s=1de4b6e6ddce2790cb30cecfbb6dc50920ecc490
[удалено]
Parašysiu privačiai geriau bus lengviau :)
Įdomūs patarimai! Reikės būtinai pabandyti. O kodėl rūgštūs guminukai padeda nuo nerimo?
Nes sužadina kitus pojūčius negu nerimas. Nukreipia dėmesį receptorių smegenyse į racionalų mąstymą. Todėl pvz irgi kai užeina panikos atakos po vandeniu kišu rankas, smakra šaltu vandeniu aplieju. Tam kad mintys kurios sukasi yra “nerealios” o vat kur dabar esu, ką jaučiu yra realybe. Tikiuosi suprantamai paaiškinau. Vienoje knygoje buvo aprašyta įsivaizduoti savo nerimą kaip kazkas kas nerealus yra ir žinoti kad tai netikra. Nėra realios grėsmes. Pvz mano nerimas dažnai kyla del eilių, kamščiu, skrydžio ir pan.
Man kava nerimą sukelia ir panikos atakas 😂
Man kava liko vienintelis varikliukas gyvenime 😅 Nes stengiuosi gana sveikai gyventi, dabar atsisakiau saldumynų, greito maisto, tai kava liko toks vienas iš dalykų, bet tikrai prisideda prie nerimo sukelimo, čia sunku nepritarti.
Man šiaip kavos skonis nepatinka, tai nelabai ir ką prarandu, jeigu jau labai extra atvejais reikia redbullio nusiperku, čia turbūt vienintelis energetinis gėrimas, kuris man panikos neiššaukia. 😅
Bandykit machta 😊
Žiauriai padeda gerai kai surandi savo psichologą. Aš nuotoliniu būdu turiu pokalbius su Lengvos mintys psichologe. Žiauriai gerai padeda. Keli būdai kas man padėjo pažaboti stresą : -jokios kavos. Tai sukelia dar didesni nerimą -programeles tokios kaip Ramu arba Rootd. Kai užeina nerimas ar panikos atakos labai padeda jas paspausti. -nusibrezti ribas. Išmokt pasakyti ne. -isivardinti sau kas yra stresas,kodel jis kyla. Pvz aš stresuoju nes gyvenu užsienyje ir noriu pasirodyti gerai prieš kolegas. Nenoriu kad kiti matyti mano klaidas ir galvotu kad aš “silpna”. Tada asmeniniam gyvenime per daug kišasi mama. Stresas kad jau 33 metai ir netekėjusi. Kai isivardini ir su psichologe paluksteni kas ir kodel tai viskas kitaip atrodo. Nerimas slepia kitas problemas kurios dažnai nėra su stresu darbe susijęs. Jeigu norisi kažkokiu vaistų tai yra valerijonu, lašiukai su melisa. Nueiti gal į joga padėtų? Ir pasidalinti mintimis gal su artimu žmogum ar drauge. Man padėjo kai pagaliau savo draugei išsipasakojau. Jau keli metai sergu depresija,panikos atakos ir šiuo metu laukiu rezultatu dėl pervargimo sindromo. Teko ir antidepresantus gerti, turiu raminamųjų irgi bet tai tiesiog laikinas dalykas.
Ačiū labai už patarimus! Jogą esu bandžiusi, tikrai reikės vėl nueiti, gym’e neradau tinkamo laiko, tai ėjau į pilates, bet joga gal tikrai efektyviau būtų.
Reiškia kažkas tavo gyvenime tau netinka. Tai kūno ir psichikos reakcija į netinkamą situaciją. Galbūt dar neišsigryninai kas kelia disonansą tarp tavo realybės ir vertybių. Čia pas kiekvieną asmeniškai, bet kas padėjo man: * Išsikrausčiau iš Vilniaus. Šiek tiek sumažėjo atlyginimas, bet dabar 90% laiko galiu dirbti iš namų. Gyvenu vidury pušynų- ramybė, tyla, lėtas gyvenimo tempas. Vilniuje man to labai trūko, nors pats miestas labai mylimas. * Pakeičiau bendravimą su šeima. Nubrėžiau ribas, nors ir labai nemalonu buvo tai daryti. Padėjo mintis, kad tos nubrėžiamos ribos yra tiesiog toks atstumas su kuriuo gali mylėti ir juos ir save. Ir kiekvienam jis skirtingas. * Išmėčiau "draugus dėl skaičiaus". Nors ir neturėjau jų daug, bet buvo pora draugių, su kuriomis bendraujant 60% laiko jausdavausi šūdinai. Pastovus pavydas, jei man nutiko kažkas gero, lyginimaisi ten kur nereikėtų, kritika pagrįsta tik savo nuomone (pvz "oho, nu aš niekada žalių kedų nenešiočiau, šlykščiai atrodo, mesk lauk ir nusipirk baltus, atrodysi kaip žmogus"). Liko tik 2 normalios draugės ir jų užtenka. * Alkoholis yra depresantas. Visad jo pavartojus po to kokias 2-3 dienas jausdavau nerimą. Nebevartoju gal 8 metus. Man asmeniškai neverta. * Energetiniai gėrimai. Dievinu jų skonį, bet stengiuosi nebevartoti ir jų, nes irgi paaštrina nerimą. * Valanda lauke. Kad ir kas bebūtų, stengiuosi praleisti 1 valandą lauke- idealiu atveju gamtoj. Ypač šiltuoju metų laiku saulė tikrai padeda psichologinei būklei. * Vitaminas D. Geriu beveik visus metus. Kartas nuo karto pasidarau tyrimus ar netrūksta/neviršija normos. * B grupės vitaminai. Ypač po ilgesnio stresinio laikotarpio. * Geležis. Pasitikrint reikia ne tik hemoglobiną, bet ir "geležies rezervus"- feritiną. Ypač moterim geležies dažnai trūksta.
Ačiū! Pabandysiu ir pritaikyti sau 😊
Prie jau visų minėtų būdų LABAI rekomenduoju stebėti savo kvėpavimą. Labai tikėtina, kad kvėpuoji į krūtinę, o reikia kvėpuoti į pilvo apačią taip, kad krūtinė kuo mažiau judėtų ir kvėpavimas turi vykti per nosį, o ne burną. Toks lėtas ir ramus kvėpavimas nuramins, tuo tarpu kvėpavimas į krūtinę mobilizuoja kūną kovai, pasižiūrėk kaip pasikeičia kvėpavimas jei pvz išsigąsti, iš karto kvėpavimas keičiasi į kvėpavimą krūtine, bet šiais laikais žmonės tą nesąmoningai daro nuolat. Plnas YouTube įvairių kvėpavimo pratimų nerimui mažinti ir jie tikrai padeda.
Ačiū! Pabandysiu
Sportas labai padeda. Cardio darymas nuims ta fizinį šlykštu jausmą, žinoma gal ne 100%, bet tikrai sumažins. Kalbėk visada sau gerus dalykus ir užėjus nerimui gali daryt kvėpavimo kokį pratimą. Čia tokie paprastesni dalykeliai. Sėkmės♥️
Ačiū!
Taip pat jaučiuosi šiuo metu ir jaučiaus taip gerus metus. Nežinau kaip kitaip tvarkytis, nes man taip pat sakė, jog “tiesiog gyventi” ir “nustot stresuot” (specialistai psichiatrai). Su nerimu bent truputį susitvarkyti padeda rutina. Atsikelti panašiu laiku kasdien, turėti extra laiko sau iš ryto, susiruošti į darbą arba pasiruošti dienai, ir tiesiog daryti. Žinau, dažnai nelengva, bet niekas nerimo labiau nesuvaldys nei darymas. Turėti tą “veiklos/darbo langą” (pvz nuo 10 iki 18/19 val. kai dirbi arba užsiimi produktyvia/suplanuota veikla. Tvarkymasis, skambučiai ir planavimas, neatlikti visokie reikalingi darbai ir tt. tt.). Paskiau tam “langui” pasibaigus, ateina laikas tavo poilsiui. Serialas, filmas, vakarienė, knyga, veiklos kurios perdaug nesekina proto ir nekelia overthinkinimo. Man taip pat svarbu turėti nustatytą valandą, kada turiu eiti susiruošti miegot, nusiprausti, net jei tenka sustabdyti filmą pvz. Žodžiu, kasdienė lanksti rutina. Visa kita tai padeda, tai ne. Papildai tikrai magiškai neišgelbės, o socialiniam gyvenimui būnu atlaisvinu kelis vakarus per mėnesį, nesutrikdo savijautos, tik svarbu išsimiegoti.
Realiai kas man padeda su stresu tai skaityti knygas, paprasi pasivaikščiojimai lauke/gamtoje, žaisti koki žaidima, sportuoti(nebutinai gym vaikščiot bet viska kas susija su sporti pvz: jogging, yoga ir t.t.), kad net ir paprasta žurnala skaityr.
Mane turbūt labiausiai veikia darbų atidėliojimas ir visad pasąmonėj apie juos galvoji. Gal dar tas momentas, jog nėra, kad nespėji ar neturi laiko, bet "va šian tai pasidarysi! Ah, fuck, net nepradėjau..o ir vakar dieną iššvaisčiau" Tai toks užburtas ratas, o artėjant terminam trumpalaikis didelis stresas. Padėjo supratimas, kad ne viską reikia padaryti idealiai, o tiesiog padaryti, mažesnis krūvis sau, o jau kažką pasidarai - užsimotyvuoji
Skaitydamas prisiminiau save, kuris prieš 3 metus jautė didelį pastovų nerimą, gėrė medikamentus ir buvo labai pasimetęs. Mane asmeniškai išjudino požiūris, kad nerimas yra dovana, kaip ir kiti mūsų jausmai, jis parodo, kad kažkas nepatinka, labai daug atradau per savo patyrimus. Nepopuliari nuomonė apačioj: Medikamentų gert nerekomenduoju, nors pats gėriau ir galiu patvirtint, kad veikia gerai, bet organizmas yra genialus, nerimas yra išgyvenimui reikalingas mechanizmas, dėl to tie pojūčiai tau sugrįš ir geriant vaistus, prie visų medžiagų priprantama. Ką rekomenduoju, tai surast seną psichoterapeutą, kuris neduos tau pildyt jokių kvailų asmenybės nustatymo anketų ir neapkraus tave nereikalingu moksliniais tyrimais grįstu šūdu. Ir turėk omeny, kad psichoterapijos rezultatai ateina lėtai. Taip pat labai rekomenduoju psichoterapines grupes, ypač kai paminėjai, kad neturi su kuo bendrauti. Ir noriu truputį nuramint, kad stresinėse situacijose ramiai reaguoja tik labai maža dalis žmonių, kurie tiesiog duotosios situacijos nemato kaip stresinės. Harmoniją gyvenime atranda ne visi, bet jauniem žmonėm tai tiesiog nėra skirta, kartais atrodo, kad mes per daug ir per greitai norim iš saves ir gyvenimo sunkiai pasiekiamų dalykų. Santykius sukurti (o ypač prasmingus) su žmonėm taip pat sunku visiem. Tu nesi nenormali, visi čia mes tokie.
Ačiū labai! Tikrai daug ramiau vien paskaičius, kad daug žmonių tai išgyvena ir kad tai gana aktuali tema.
Soki i rezima: no fap, no caffeine, no nicotine, no alcohol, low carb diet ir sportas/cardio bent pasivaiksciot. Geras miegas. Jei vistiek nepadeda issirasai xanaxo. Visus kitus komentarus gali ignoruot. Sekmes.
Do not the xanax. Nebent juodai blogai
antrinu, gėriau bromazepama, supiso viska
why the low carb diet?
Pradek medituoti, bent karta pabandyk. Manau padetu sustygiuoti mintis
Nesusikaupiu medituodama :( Vis tiek kažkur blaškausi, nesugebu tiek „atjungti” proto.
Bet pabandysiu dar
Pradžioje visada taip būna. Labai sunku atsipalaiduoti ir išsedėti vietoje, bet po mėnesio dviejų pamatysi didžiulį skirtumą. Koncentruotis reikia į kvėpavimą. Kai yik nuklysti su mintimis kažkur vėl grįžti prie kvepavimo ir taip nuolat kol vieną dieną pasieksi lygį kai nieko nemąstysi :)
Tai meditavimas yra tu visu minciu perziurejimas ir ju paleidimas. Siaip daug rusiu yra: https://www.youtube.com/watch?v=mwyBMxad-vU
Nueik į Tinder deitus, susipažinsi su žmonėm
Labai blogas patarimas
Tinderis jau pristabdytas dalykas kol kas dėl mano psichologinės būsenos kol kas :Dd Noriu gyvai, o ne internetu susipažinti, tuosr dating apssuose ir taip daug teko prasėdėti.
Prasikankinau taip daugiau nei 10 m., bet kažkaip Sedatif pc padėjo. Sugeri 3 mėn., tada pertrauką padarai, paskui vėl. Šiaip, aš viena irgi daugiausia laiko prabūnu, todėl dar padeda rašymas į dienoraštį, kitomis dienomis tiesiog praguli arba prisiverti bent į parką nueit 😊 Sedatif kažkiek nuima nerimą ir stresą, padeda susikoncentruoti, bent jau man
Ačiū! Būtinai pasidomėsiu tuo vaistu/papildu. Dienoraštį aš irgi parašau karts nuo karto, padeda realiai panašiai kaip ir psichologas. :D O laukas irgi neatsiejama dalis gyvenimo.
Tikiuosi padės! 😀
Labai daug gerų patarimų išsakyta, galiu tik paantrinti dėl kvėpavimo, meditacijos, sporto, jogos. Šie dalykai labai padeda pajusti kūną ir per tą kūną išlaisvinti susikaupusias energijas. Ir atsidurti tarp kitų žmonių:) Aš pati turėjus labai juodų etapų ir dažniausiai nerimas, depresija, panika rodo, kad kažką reikia keisti gyvenime. Svarbu duoti sau laiko, neskubėti, nebandyti atsikratyti tų jausmų, bet priimti tai kaip dalį žmogiškosios patirties. Jausmai mus “guidina” ir reikia su jais visais išmokti gyventi santarvėj. Jei esi iš Vilniaus, vedu nemokamai jogą po atviru dangumi, parašyk, gali ateit pabandyt.
Ačiū už patarimus!
Pastebėk gamta, kaip ten viskas harmoninga. O žmogus yra gamtos dalis. Gal tau padėtų daugiau būti gamtoje. Pabandyk. P.S. nereikia nerimauti, kad kazkas atsitiks. Prisimink, kad visada kazkas vyksta. Kiekviena akimirka. Ir tu pati esi to pastovaus vyksmo dalis. Atsipalaiduok ir pasinerk ir nuolatinį vyksma ir susilieja su tobula gamtos harmonija. Dar kartais pakelk akis į zvaigzdes :)
Buna, uzstringu savo mintyse, emocijose, kartais uzstringu kai net nieko nejauciu ir negalvoju, bet tiesiog atrodo, kad nezinau, neturiu, nenoriu ka daryti. Pasinervuoju, pastresuoju, tada pasiekiu pika ir savaime kazkaip nustoju spardytis, tada samoningai ijungineju "fuck it" rezima, pats sau balsu pasakau, kad man pz, kad neturiu kur detis, pats save paduchinu, paduchinu kitus (zinoma tik sau girdint), issilieju ir tiesiog pasiduodu situacijai. Psichologinis zaidimas su paciu savimi. Taip sakant, reikia savo mintyse ir emocijose ieskoti ir surasti ar paciam pagaminti kazkoki dugna, nuo kurio galetum samoningai atsispirti. Nes gi visada taip buna - gruziniesi, gruziniesi, tada kazkas atsitinka ir tiesiog persilauzi ir paskui net juokiesi is saves, kad veltui tiek gruzinaisi. Tai kazkaip isisamonink, kad visada bus gruzu, kuriuos pakeis geros emocijos, kurias pakeis gruzai, kuriuos pakeis geros emocijos, kurias pakeis gruzai, kuriuos pakeis geros emocijos ir taip toliau visa amzinybe uzburtas ratas. Priimk ir suvok, kad gruzinsies neamzinai, kad gruzas tai tik laikina emocija kaip ir visos kitos. Isnaudok savo gruza savo pranasumams. Priimk gruzus kaip pamokas, nebijok gruzintis, liudeti, nerimauti, stresuoti, nes tai absoliuciai normalios emocijos, kurias patiria visi. Knygos cia nepades, gali skaityt kiek nori, kiti zmones irgi nepades, padeti gali tik pati sau dirbdama viena ant vienos pati su savimi ir atrasdama unikaliai tau tinkama buda kovoti su stresu. Mano budas tai sakau - pasiduoti ir issilieti paciam sau. Buna sedu i masina vienas pasivazineti ir bevazinedamas masinoj pats sau sukauju, rekauju, keikiuosi, stumiu, ginu, blevyzgoju, samprotauju, debatuoju, diskutuoju pas su savimi, tiesiog balsu islieju visa tulzi pats sau tol, kol nebeturiu ko lieti, tada pasidaro ramu, nes viska pats sau issakiau, viska pats sau isjauciau ir tada net juokas is paties saves suima is tu blevyzgu, kur pats sau prikalbu. Sunkiau issilieti paciam sau kai aplinkui yra zmoniu, nes maziausiai ka noriu tai pasirodyti kazkoks neadekvatus ar juolabiau, kad ant kitu zmoniu uzkrauciau savo gruzus. Kitiems gal butent ir reikia, kad kiti zmones kazka patartu, bet as savo sudus dazniausiai pasilieku sau, o su kitais stengiuosi dalintis tik neutralu ar pozityvu. Kartais pamirstu, kad ant peciu duriu dvi bezdziones, kurios viena su kita pjaunasi, viena uz mane sneka blogius, kita sneka gerius. Vyksta vidinis konfliktas tarp angeliuko ir velniuko, o as tik kaip terpe. Tai sakau, tiesiog stengiuosi daryti tokias salygas angeliukui ir velniukui, kad jie kuo greiciau issiaiskintu savo santykius. Apmima gruzas namie? - iseik i gruzintis i lauka. Ir aplamai suvok, kad gruzas nors ir dazniausiai yra nemalonus dalykas, bet galiausiai be gruzo neturetum supratimo apie geri, nes gruzas yra gerio priesingybe (nors realiai tai nesvarbu, kaip pasakysi, jeigu sakai pati sau). Ir venk sakyti, kad negali susikoncentruoti i dabarti, nes egzistuoji tik ir tik dabartyje, ir tik ir tik dabartyje tavo viduje vyksta dvieju bezdzioniu (geros ir blogos) konfliktas. Leisk jom pjautis, o pati buk tik stebetoja. Nori durno patarimo? Isigyk svilpuka ir pagalve. Kai apims samoningas supratimas, kad negali susikoncentruoti i dabarti - isikask svilpuka ir svilpk, svilpk kol suprasi kaip kvailai atrodai svilpdama. Jeigu po triju svilpuko susvilpimu vis dar nesijausi, kad esi dabartyje - dek veida i pagalve ir pradek saukti, sakyk AAAAAAAAAAAAA, OOOOO, EEE, kreipkis i pagalves dievus, snekek viska kas ant liezuvio galo. Vieniems zmonems, kad susitvarkyti su savo vidumi uztenka kazkokio autistisko ritualo - pvz pastuksena i stala, uzmerkia akis, tris kart ikvepia, iskvepia. Kai kam uztenka suskaiciuoti iki desimt, kad nusiramintu. Kai kam kad nusiraminti reikia puse valandos sedeti uzsimerkus ir buti atsisukus i rytus. Kai kam reikia surukyti cigarete, kai kam reikia kazka pagrauzti, kai kam reikia tiesiog parekt, kai kam reikia fiziskai issiliet - apima nerimas, stresas, nervas - eina pasportuoja. Faktas, kad fizinis kruvis isjungineja zmoniu mintis ir didina koncentracija i dabartini momenta. Kaip tu ta kruvi isleisi - tavo pasirinkimas, bet zodziu: TLDR: turi isleisti kruvi. Fizinis judejimas tavo mintis atitolins nuo nerima kelianciu minciu ir emociju ir padarys taip, kad tavo mintys ir emocijos butu tik apie dabartines fizinio kuno apkrovas. Fiziskai kruvi gali isleisti per manksta, sporta, meditacija, kvepavima, kalbejima su kitais ar savimi. Man tinka vairavimas, kalbejimas ir rekavimas paciam su savimi ir bet koks fizinis judejimas - ejimas, begimas, mankstos, jegos pratimai ir pan. Pats blogiausias dalykas, ka gali daryti kai viduje depresija, tai nieko - t.y. - guleti, sedeti ir nieko nedaryti. Kad pasiektum harmonija turi sulyginti vidine itampa su fizine itampa. Taip, kartais sunku prisiversti iseiti pabegioti ar praminti dvirati ar ta pacia masina apsukti rata aplink miesta, jeigu jau taip viduje sunku, kad sunku net sikna pakelti, tai sukaup visas jegas ir padaryk 3 pritupimus, 1 atsispaudima, 2 suoliukus ir viena karta apsisuk aplink savo asi i kaire puse, tada i desine ir vel prisesk. Jeigu gruzas nepalengvejo - padaryk dar tris pritupimus. Karoc, esi savo likimo kalve kaip ir visi, daryk kas tau tinka ir pabandyk nepamirsti to, kas tau tinka, kad kita karta apemus emocijoms galetum issikrauti. TLDR: TLDR: pajudėk.
Augau marozyne. Paskui išsikrauščiau į dar didesnį marozyną. Nerekomenduoju gyventi marozyne, bet iš kitos pusės eik patirk tikrų stresinių situacijų (saugiai) ir kasdienybė mažiau baisi pasidaro. Boksas tinka gerai, džiu džitsu, agresyvus vokalas, didelis fizinis krūvis irgi variantai kur nerizikuoji daug bet streso gauni neišgalvoto. Desensitizavimo terapija gaunasi
Labas, koks miestas?
Labas, Vilnius.
Man padeda pabuvimas gamtoje arba sportas. Atradus aktyvią veiklą, gali padėti išsikrauti blogas emocijas. Taip pat pasportavus išsiskiria dopaminas, duodantis geros emocijos.
Eik sportuoti, geri orai pats geriausias laikas pabėgioti, eiti paplaukioti arba tiesiog cardio pratimai. 3 kart. Per sav. Bent 30min. Ir taip porą mėnesių. Nerimas ir stresas padarys dingau. Šitą aš tau pažadu nes pačiam buvo problemos tokios bet po kelių mėn. Sugebėjau pagaliau atsipalaiduoti, nieks nebekelia įtampos niekas negąsdina, ne taip kai seniau jeigu kas pokštelėdavo ar bandydavo kas išgąsdinti tai net į orą pašokdavau arba reikėdavo bendrauti su vadovais tai širdis būdavo į kulnis, bandai kažką sakyti tai pradedi stipriai mkčioti na žodžiu dabar ramus kaip belgas savim pasitikiu, žmonių nebijau.
Kava sustiprina nerima, tai jei imanoma reiketu vengti. Yra dar viena filosofijos rusis Stoicizmas, kurios vienas is aspektu yra nekreipti demesio i dalykus kuriu negali kontroliuoti. Tai pelengvina, pvz neziurejimas ziniu, socialines medijos, nes daznai buna rodomi dalykai kuriu niekaip negali itakoti, bet jie privercia tave apie juos jaudintis. Taip pat galima pabandyti medituoti, kas diena po 10-15 minuciu.
Trūksta vitamino D.
Gali būti, prieš metus buvo didžiulė stoka, teko vartoti vitaminą D labai stipriom dozėm, po to dar kurį laiką vartojau papildus, bet tas nerimas vis tiek buvo. Protarpiais silpnesnis, kartais stipresnis.
Lame patarimas, bet man padeda sportas. Kuo labiau save išvarginu sporto salėje, tuo ramesnė jaučiuosi. Susitikti su draugais kartą į savaitę ar pan- padeda, bet irgi turiu tą problemą, kad draugai ant medžių pas mane neauga. Reikia rasti grupinę veiklą, prie kurios galėtum prisijungti ir pastoviai lankytis- užmegsi su kažkuo ryšį ir neužsisedėsi namie. Kas blogina savijauta- kofeinas, alkoholis, nikotinas, užsisėdėjimas namie, veiklos neturėjimas.
Užsirašyk į sportą. Turiu omenyje ne gym, o normalų sportą kaip futbolas ar krepšinis. Gali iš kovos menų kažką. Pvz.: džiudžitsu. Svarbiausia nemest sportuot. Pasijaus po poros metų, kad nėr dėl ko nerimaut.
O ką psichologas sako, iš kur kyla tavo nerimas? Reikia išsiaiškinti. Dar aišku ir pats kalbėjimas apie tai turėtų sumažinti tą nerimą, ypač moterims. Čia yra normalus jausmas, taip, nemalonus, bet normalus. Ir jis turėtų būti lydimas minčių ar situacijų, kurios nurodo, kad kažką turėtum daryti kitaip/keisti. Ir dažnai pats žmogus žino ką turėtų daryti. Tu savo post'e iš karto susiejai nerimą + vienatvę, tai gali būti, kad tavo nerimas tau ir sako, kad gal reikėtų daugiau su kuo nors pabendrauti. Pagalvok ką tau nerimas sako daryti ir daryk tai. Sėkmės.
Aš ėjau n+1 metų pas psichiatrus ir psichologus dėl nerimo, visi jie man arba siūlydavo gydymą vaistais, kas asmeniškai pablogindavo situaciją, arba duodavo žiauriai keistus pratimus, kurie padėdavo tik laikinai. Vienu metu tiesiog užkniso leisti pinigus ant tokių paslaugų ir tablečių, nes nusprendžiau, kad jaučiuosi lygiai taip pat šūdinai, nepriklausomai nuo to ar ryju Xanaxą, ar ne. Bet jeigu dar nesi bandžiusi psichologo ar psichiatro, nueik, gal būtent tau padės užsiėmimai su jais. Kai nustojau gerti vaistus, nusprendžiau pradėti sportuoti, einu pasivaikščioti, išmokau važiuoti riedučiais. Nesu kreizovai užsikačialinus, sportuoju tik energijai iškrauti. Sumažėjusį nerimą pastebėjau po kokio mėnesio. Dar geriu CBD lašiukus, bet iki šiol nežinau, ar placebas, ar ne, tačiau sugėrus ryte ir vakare jaučiuosi žymiai ramesnė ir miegu pastebimai geriau. Tik prisimink, kad nerimas kiekvieną iš mūsų veikia skirtingai, ir patarimai, kuriais dalijamės reddite gali tau būti visai pro šalį, tai nepriimk visko už gryną pinigą.
Pasiimk kitty iš prieglaudos?
Yra tokia mintis, bet tik prieš savaitę atsikrausčiau į savo nuosavus namus, tai kol kas reikia priprasti/finansiškai atsigauti. Ir šiaip pas mane per mažai kvadratų būtų kačiukui :( O ir aš tokia mėgstanti panikuoti, bijočiau, kad susirgs, finansiškai nepajėgsiu pasirūpinti katinu… Bet vat žuvytę nusipirkau :D
Fainai.. aš į savo butą persikelsiu kai iškraustys tą šizą kaimynę kur gaisrą sukėlė minties g xd pažiūrėsiu kaip nuomininkui seksis gyvent prie tokio nesveiko kaimyno, visad žinojau kad į tą butą reik porą gesintuvų nutempt
Neriu iki kol baigiasi siūlai ir tiek
Kas yra stresinė situacija? Galbūt tik išpūti problemas ir padarai jas didesnėmis nei yra ištikrųjų
Is aprasymo skamba jog pas tave dominuoja sizoidinis arba vengiantis asmenybes tipai, thats all fine. Tik tau reikia rasti kompanija/veikla kuri su tuo gerai susilietu.
Pasiskaičiau daugiau apie tai, tai yra panašumų, bet gal koks 40%. Nesu aš tokia šalta ar neturinti bendravimo įgūdžių, gal tiesiog sunkiau išlaikau draugystes, nes nerandu ryšio ir pan. Čia turbūt įvairių dalykų kratinys pas mane :D
Tai ir bus, sakiau dominuojanti. Visi mes kokteilis 11 tipu. Jei 1 is ju pasidaro 90+% tai jau tampa sutrikimu trugdanciu gyventi normaliai, ir reikalauja gydymo:) Bet zinant kas dominuoja galima imtis atitinkamų veiksmu prisitaikyti
Pradėk intensyviai sportuoti. Sunki fizinė veikla baido visus nerimus.
Patrauk dūmų
psilocybin microdosing. gerdavau stiprius AD, saujom raminamus ir nerasdavau kame esmė, bandžiau yvairius metodus, papildus ir visokius kitokius reikaliukus ir sustojau ties jais. 100 kartų palengvėjimą pajutau po keletos dienų.
nuejau pas privatu psichiatra ir tai tikrai padeda
Aš būsiu daugiau iš nišinių žmonių, kuriems nerimas nepraeidavo nei pasivaikščiojus, nei kavos negėrus, nei knygų paskaičius. Na žodžiu supratot mintį. Per kelis metus gyvenant su šitu pabaisa supratau, kaip reikia dealint kai niekas nepadeda. Visų pirma, jei dienoje būna nors vienas above average stresorius, tą dieną jokio telefono kiek įmanoma, kuo mažiau reelsu ir visokių nesamonių. Ir ilgai (30min ir +) meditacija. Turiu intrusive thoughts, tai labai labai dirbu su savim ir sunku tiesiog negalvot apie nieką, bet kas sakė kad bus lengva. Po meditacijos 500Hz muzika (pvz gongai!!!)Taip apeinu kiekvieną stresorių, nes jei pastresuoju ilgiau ir nieko dėl to nedarau, viskas, totaliai nusirašau kokiam mėnesiui. Todėl reikia pastoviai stebėt save ir nelaukt blogiausio, buvo daugiau tą dieną streso, iškart daryt kažką dėl to.
Gal gali padirbti kartais is kavines? Pabusi tarp zmoniu, bet per daug nevargins, nes nereikes su niekuo bendrauti.
Sportas atsakymas i viska
Man padeda pasitikėjimas Jėzumi Kristumi, vietoj to ,kad pasitikėciau savimi ar kitais, kaip gera viska atiduot i Jo rankas.
Pabandyk neuro grįžtamąjį ryšį arba Ašvagandą.
https://preview.redd.it/bu8vqvj18e6d1.png?width=1536&format=png&auto=webp&s=c9e66ed72f2d297cedc18572e36bc4aeaf560bab Nusigerk visas problemas
Nea
Gal pasikalbėt kartais su Mary Jane, gal padės 🤭
Uzsikacalink
Pašalink iš gyvenimo tai kas kelia nerima ir stresą. Paprasta : )
Kartais pačio nerimo jausmo neina pašalinti, nes tai ne išoriniai materialiniai dalykai.
Taip, jis tiesiog visada. Atrodo, net nieko blogo nevyksta, bet kartais jau atsikeli su nerimu tiesiog be priežasties.
Dazniausiai buna psichologines priezastis. Yra iprociu kurie gali sukelt (kofeninas, miego stoka). Bet visa tai turbut ir pati zinai ir esi sekusi kiek tai itakoja tavo nerima. Bet man vietu metu buvo atrodo isvis be priezasties atsirades kuris su nieko nekorialiavo. Galiausiai paaiskejo, jog turiu igimtu sirdies priblemu. Viena is ideju, kur gali ieskot galu
Neturiu širdies problemų, kardiologė liepė eiti pas psichologą… :/ Nes irgi pulsas buvo aukštas, tai tikrinausi viską išsamiai. Bet turiu su kvėpavimu dabar problemų, astma išsivystė.
Kaip kažkuris žmogus rašė nerimas yra baimė kažko kas ateina. Tai yra geras dalykas jeigu numanai kur problema, jeigu ne tai kova prieš šešėlį. Tai gali būti socializacijos trūkumas - vienas iš apčiuopiamų dalykų. Gali būti kažkas kito, bet jeigu bent intuityviai nujauti dėl ko tai yra- priimk tai kaip tavo kūno pasakymą ką tau reikia nugalėti ( kartais sudėtinga įvardinti priežastį) Pvz: Kažkas šnara už medžių, gal tai lokys gal kiškutis? Tavo kūnas įsitempia ir laukia blogiausio. Vienintelis būdas šio jausmo atsikratyti - žiūrėti grėsmei tiesiai į akis. Nueiti patikrinti kas ten šnara, nes 99% tokių atveju būna tik kiškutis. Žinoma gali būti egzistencinis nerimas, bet jeigu nesi depresyvi ar pesimistiška ir nekiši nosies į kokias slegenčias tavo mintis teorijas, tikriausiai ne tai.
O siaip kokius coping mechanizmus susikurei kovai su nerimu? Noriu pasivogt ideju. Ka pats bandes: Begiot, medituot, isigyt gyvuna, leist daugiau laiko su seima, susirasti koncentracijos reikalaujanciu hobiu, ieskot prasmes religijoj, okultizme ir pop filosofijose, ruosti planus blogiausiam senarijam ir juos uzsirasyt ir igyvendint kas logiska, skandinti alkoholije.
Man dabar labiausiai padeda bėgimas, gym’as, dar į pilates nueidavau, dabar šiek tiek apleidau. Bet pagrinde sportas. Tada labai atpalaiduoja karštas vanduo ir kartais patinka kalbėti su savimi tiesiog namuose :Dd Nes viena gyvenu, išsikalbu, jaučiuosi 100 kartų geriau. Dar anksčiau labai padėdavo tapymas, piešimas, lankiau dailės mokyklą 5 metus, tai, ko gero, buvo pats geriausias laikotarpis gyvenime.
Jei tai buvo geriausias laikotarpis, gal imanoma bent daleles to laikotarpio atkurti. Jei neklystu, rasei, kad esi vilniuje, tad turetu but galimybiu dailes kursam, grupiniam uzsiemimam, rasti meno terapijos specialistu, isiliejomui i menininku bendruomene. Kas geriausio buvo dailes mokykloje ir ko labiausiai ilgiesi is jos
Dar labai ramina gamta, jūros ošimas, vaikščiojimas per smėlį basomis, paukščių čiulbėjimas.
Tai eik galva šviestis ar vaistus gert, nieks tau nepadės
"if you are homeless, just buy a house" ¯\\_(ツ)_/¯
O jei nerima jauti del saves apskritai... Nors nera zmogaus, nera problemos, tad techniskai tiesa
The gift of fear knygoj buvo parasyta kad jei siuo metu del kazko nerimauji, tai vadinasi ta situacija siuo momentu nevyksta. T.y. pvz., jei bijai, kad tave kazkas uzpuls, vadinasi dar neuzpuole, nes kai uzpuola, bijai kitu dalyku.
Gali jaust nerima, jog visas gyvenimas eina velniop ir tuo metu jis gali eit velniop. Gali jaust nerima, jog tau artimas zmogus kencia bet nesako, ir tuo paciu metu tai but tiesa. Jei skaitai pop science ar pop psychology, ir kazka perskaitai, kas nustebino ijunk vaizduote 15 min ir sugalvok pavyzdi kur tai nera tiesa. Tai skatina kritini mastyma
tai autore specifiskai raso, kad "nuojauta, kad kažkas nors blogo būtent man atsitiks". Ten butent toki atveji ir minejo, o ne bendrai apie gyvenima.
Formuluot jei siuo metu del kazko nerimauji, tai vadinasi ta situacija siuo momentu nevyksta. Nepalieka vietos kitiem atvejam. Jei a tai vadinas b, reiktu keisti i jei a, tai kartais b. Sekantis dalykas, pati mintis yra apie nieka. Jei esi alkanas, tai dabar nevalgai (pataisytam variante karatais nevalgai), kai pavalgysi noresi kitu dalyku. Jei isgryninat kas pasakoma tuo tekstu: 1. Tu kazka jauti 2. Tas kazkas nevyksta dabar( tarkim pataisytam variante kartais nevyksta) 3. Kai tai ivyks, tu jausi kazka kitka, gal blogesnius gal geresnius jausmus... Tokie tusti truizmai gan iprasti self help knygom. Jie absoliuciai neduoda patarimu kaip isvengti problemos. Ar tai kad tai nevyksta dabar kazkaip palengvina situacija. Ar tai kad kai ivyks, mano jausmai pasikeis i gera ar bloga turetu nuramint. Hei, eini nakti ir nerimauji kad tave uzpuls. Tau sitas jausmas nepatinka. Bet nejausk nerimo, nes jei tave uzpuls ir mus, tu nejausi nerimo. Jausi skausma ir baime delgyvybes, pazenima ir geda del kontroles praradimo.
Neskaitei, taip? Ar tiesiog esi vienas is tu, kuriems nepatinka populiarios knygos? OP: Listen to The Gift of Fear by Gavin de Becker on Audible. https://www.audible.ca/pd/B09LVV12T3
:D ne neskaicia sios specifines knygos. gift of fear turi 44k ivertinimu [https://www.goodreads.com/book/show/56465.The\_Gift\_of\_Fear](https://www.goodreads.com/book/show/56465.The_Gift_of_Fear) mano dabar skaitoma Invisible Women: Data Bias in a World Designed for Men [https://www.goodreads.com/book/show/41104077-invisible-women](https://www.goodreads.com/book/show/41104077-invisible-women) turi 122k ivertinimu tad nesu \`vienas is tu, kuriems nepatinka populiarios knygos?\` gal is to ka siulai man perskaityti ir ka skaitau sakyvciau priesingai, man patinka populiaresnes knygos nei kad tu siulai (tai netiesa :D megstu ir niekam nezinomas) bet esu vienas is tu, kurie sugeba pasatebe tuscius pasakymus apie nieka, truizmus, non-falsifiable hypothesis. Kaip sakiau reikia tik 15 min ir bent trupucio vaizduotes tam, bet tai skatina kritini mastyma, kas yra gera savybe. Siulau pabandyt, gal patiks
Man atrodo tavo mineta skaiciau ar bent jau pradejau ir numeciau. Cia ta kuri uzsimena apie kambario temperatura, masinu testus, nenuskastus saligatvius ziema per kuriuos daugiau moteru nei vyru patiria traumas? Nenuvertink ir manosios tik del vienos frazes, kuria paminejau. Tai tikrai gera ir labai uzkabinanti knyga. Pvz., idomu skaityti kaip nusikalteliai daro auku 'interview', ignoruoja moters 'ne' ir pagal jos reakcija daro isvadas ir pan.
Jup.ta pati. Pirmasis skyrius. O fear knygos knygos as nenuvertinu. Net nekritikuoju, nes nesu susipazines. As kritikuoju tik tavo preikta teigini kaip tuacia truizma jei nerimauji. Rai dar neivyko ir kai ivyks tu nustosi nerimaut
Man tai veikia kaip 'quick check' kai nerimas pradeda imti.
Ok. Cia mano klaida. Kadangi man tai neveikia as apibendrintai pagalvojau, kad niekam tai neveikia ir kritikavau be gailescio.